Artėjant karščio bangai, kai oro temperatūra gali įkaisti iki ekstremalaus 34 laipsnių karščio, LRT.lt primena dešimt auksinių taisyklių, kurių nepaisymas gresia ne tik sveikatos sutrikimais, bet ir mirtimi.
Per mažai geriama vandens
Troškulys jau rodo prasidedančią organizmo dehidrataciją. Medikai teigia, kad esant kaitroje reikia gerti pakankamai paprasto ar mineralinio vandens, nepriklausomai nuo fizinio aktyvumo. Ypač gerai gerti mineralizuotą vandenį, nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų. Venkite alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su saldikliais, nes jie skatina vandens pasišalinimą iš organizmo.
Įkaitus šokama į ledinį vandenį
Staigus šuolis į šaltą vandenį iš įkaitusios aplinkos sukelia organizmui šoką. Tai gali išprovokuoti kvėpavimo spazmus, širdies ritmo ir kraujospūdžio pokyčius. Taip pat mėšlungį, šlapimo takų uždegimus.
Santaros klinikų gydytojas urologas Marius Snicorius maudynes lediniame vandenyje taip pat vadina rizikingomis.
„Po tokių ekstremalių veiklų sulaukiu ne vieno paciento su prostatitais, cistitais ir t. t. Ypač rizikinga nerti į ledinį vandenį, kai stipriai įkaista ne tik tarpvietė, bet ir vidiniai audiniai. Kuo didesnis temperatūrų kontrastas, tuo didesnė apkrova organizmui. Pavyzdžiui, prostatai, šlapimo pūslei“, – LRT.lt sako gydytojas ir priduria, kad po maudynių geriau iš karto pasikeisti maudymosi kelnaites į sausas.
Šuoliai į vandenį žemyn galva
LRT.lt kalbintas ortopedas traumatologas Andrius Sadauskas įspėja visus, mėgstančius šokinėti į menkai žinomus vandens telkinius žemyn galva: pasekmės gali būti labai liūdnos. Vieni lieka visiškai paralyžiuoti visam gyvenimui, kiti patiria sunkių galvos traumų.
„Dažniausia trauma atsitrenkus į kietą objektą po vandeniu: akmenį, rąstą, kuolą, yra kaklo slankstelių nuo ketvirto iki septinto lūžis. Dažniausiai lūžta penktas, šeštas slanksteliai. Tokia trauma reiškia, kad žmogus liks paralyžiuotas. Tikėtina, kad paralyžius bus visiškas, t. y. žmogus negalės judinti ne tik apatinės, bet ir viršutinės kūno dalies“, – kuo gali baigtis iš pirmo žvilgsnio nekaltas šuolis į vandenį, paaiškina gydytojas.
Aktyvi fizinė veikla karštyje
Sportas ar intensyvus fizinis darbas vidurdienį (apie 12–16 val.) kelia didelę šilumos smūgio riziką. Karščio smūgis – itin pavojinga būklė, kai kūno temperatūra pakyla virš 40 °C ir sutrinka organizmo vėsinimo sistema. Požymiai: karšta ir sausa oda, stiprus galvos skausmas, sumišimas, sąmonės netekimas ar net traukuliai.
Pasak Higienos instituto, ištikus šilumos smūgiui reikia nedelsiant perkelti perkaitusį asmenį į vėsesnę, pavėsingą ar vėdinamą vietą.
„Atsekite drabužius, apklokite vėsiais, drėgnais rankšluosčiais ar apipurkškite vėsiu vandeniu.
Jei asmuo sąmoningas, duokite gerti vėsaus vandens mažais gurkšneliais. Jei pasireiškia karščio smūgio simptomai (sąmonės praradimas, sumišimas), nedelsiant kvieskite skubią pagalbą“, – teigia specialistai.
Netinkama apranga
Būnant saulėje ilgesnį laiką be galvos apdangalo, lengvų, šviesių drabužių, rizikuojame gauti saulės, šilumos smūgį.
Odos nudegimai saulėje
Gydytojai pataria kiek įmanoma vengti saulės nudegimų, nes tai sukelia ne tik skausmą, bet ir odos funkcijų susilpnėjimą – ji mažiau vėsinama, nes laikinai netenkama prakaito liaukų funkcijos. Odos apsaugai nuo nudegimų naudokite apsauginius kremus su SPF.
„Rekomenduoju rinktis ne mažiau nei 50 SPF priemonę. Su ja taip pat įdegsite, tik švelniau. Svarbiausia atminti, kad apsauginis kremas apsaugo tik tada, jei mes juo pasitepame gausiai. Vienkartiniam pasitepimui reikia maždaug 30 ml kremo. Pakartotinai teptis reikia maždaug kas dvi valandas. Jei maudomės, dar dažniau“, – kaip teisingai naudoti kremą nuo saulės LRT.lt sako gydytojas dermatovenerologas dr. Tadas Raudonis.
Per daug vėsinamos patalpos ir automobilio salonas
Kondicionierių ar ventiliatorių nukreipimas tiesiai į kūną ir per didelio temperatūrų skirtumo (daugiau nei 5–7 °C) nustatymas sukelia peršalimo ligas ar raumenų uždegimus. Vengti reikėtų ir per daug šaltų gėrimų. Ypač, jeigu šaltas gėrimas geriamas dideliais gurkšniais.
Net trumpam automobilyje palikti vaikai ir gyvūnai
„Tyrimas parodė, kad jeigu aplinkos temperatūra yra 30 laipsnių, tai po pusvalandžio automobilio salone jau 46 laipsniai karščio.
Tai yra mirtinai pavojinga temperatūra, kurioje vaikus gali ištikti perkaitimas ar šiluminis smūgis. Jeigu lauko temperatūra siekia 34 laipsnius, tai išjungus variklį 41 laipsnio temperatūra salone pakils po 10 min. O kas yra 10 min.? Tai yra juokas. Ir temperatūra salone staigiai kyla toliau, po pusvalandžio jau sieks 50 laipsnių, po valandos – 60 laipsnių“, – LRT.lt yra kalbėjęs Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas prof. Rimantas Kėvalas.
Valgoma per daug riebaus ir sunkiai virškinamo maisto
Sunkus ir riebus maistas apsunkina virškinimo sistemą, todėl organizmas, virškindamas tokius produktus, išskiria daug šilumos, o jeigu esate karštyje, išbūti tampa kančia.
Priešgaisrinės aplinkos ir gelbėjimo departamentas pataria per karščius valgyti saikingai ir rinktis lengvai virškinamus produktus.
„Valgykite tik lengvai pasisavinamą maistą, o geriausia – daug vaisių ir daržovių, daugiau skystų produktų, lengviau pasisavinamų liesų pieno produktų“, – teigia specialistai.
Nesaikingai vartojamas alkoholis ir kitos svaiginančios medžiagos
Pasak medikų, nesaikingas alkoholio vartojimas tvyrant karščiui ne tik skatina dehidrataciją, bet ir didina perkaitimo riziką, širdies ritmo sutrikimus.
Apsvaigus didėja nelaimingų atsitikimų rizika vandenyje, prie kepsninės. Užmigti saulėje itin pavojinga. Galima sunkiai nudegti odą ar patirti šilumos smūgį.
