Širdies ir kraujotakos sistemos ligos vis dar nusineša daugiausiai gyvybių Lietuvoje. Panašios tendencijos vyrauja ir Europoje. Kardiologijos profesorius iš Londono, ilgus metus tyrinėjęs širdies ir kraujotakos sistemos ligas bei galimą jų prevenciją, tikina – norint gyventi ne tik ilgai, bet ir kokybiškai, svarbu apie širdies sveikatą susimąstyti dar jauname amžiuje. „Niekada ne per anksti“, – tokį šūkį siūlo profesorius, kalbėdamas apie širdies sveikatą.
Birželio pradžioje Lietuvoje lankėsi Londono universiteto kardiologijos profesorius Johnas Deanfieldas. Jis – vienas pasaulinių širdies ir kraujagyslių sveikatos bei prevencinės medicinos lyderių. Profesoriaus mokslinė ir klinikinė veikla reikšmingai prisidėjo prie požiūrio kaitos medicinoje – nuo jau išsivysčiusių ligų gydymo prie jų prevencijos.
2021 metais už nuopelnus širdies ligų prevencijos ir gydymo srityje jam suteiktas Britų imperijos ordino Komandoro (CBE) vardas.
Savo įžvalgomis apie širdies ir kraujagyslių sistemos ligas bei prevenciją profesorius sutiko pasidalyti ir su LRT.lt portalu.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Širdies ir kraujagyslių ligos – vis dar vienos iš dažniausių mirties priežasčių Lietuvoje ir Europoje.
- Kardiologijos profesorius iš Londono sako, jog turime koncentruotis į ligų prevenciją, o ne tik į gydymą.
- Jo teigimu, rūpintis širdies darbu niekada ne per anksti, nes pokyčiai prasideda dar pirmajame gyvenimo dešimtmetyje.
- Svarbiausi rizikos veiksniai, lemiantys širdies ligas: genetika (paveldimumas), aukštas kraujospūdis, cholesterolis, diabetas ir rūkymas.
Toliau – interviu su profesoriumi.
– Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindinė mirties priežastis tiek Europoje, tiek Lietuvoje. Lietuvoje pernai daugiau nei 50 proc. mirčių buvo sukeltos širdies ligų. Kodėl šie rodikliai vis dar tokie aukšti? Ar mes vis dar per daug dėmesio skiriame gydymui, o ne prevencijai?
– Taip, širdies ir kraujagyslių ligos vis dar yra milžiniška problema. Statistiškai nuo trečdalio iki pusės visuomenės arba mirs nuo kraujotakos sistemos ligų, arba patirs rimtų širdies ligų komplikacijų – infarktą, insultą, širdies nepakankamumą.
Mes turime galimybę keisti statistiką, nes širdies ligos yra viena tų būklių, kurios priežastis mes labai gerai suprantame. Turime gydymo būdų, kurie gali sumažinti neigiamų pasekmių riziką, ir turime duomenų, patvirtinančių, kad jie iš tiesų veikia.
Mūsų iššūkis nebėra suprasti problemą. Mūsų iššūkis yra įgyvendinti sprendimą, todėl širdies ir kraujagyslių ligų prevencija tampa absoliučia būtinybe. Svarbu keisti mąstymą.
– Kaip plačioji visuomenė turėtų suprasti prevenciją ir kokių priemonių imtis?
– Visuomenė turėtų suprasti, kad širdies ligos prasideda ankstyvame gyvenimo etape. Pokyčiai arterijose, kurie vėliau lemia aterosklerozę, arba arterijų kietėjimą, o vėliau gyvenime sukelia infarktus bei insultus, prasideda jau pirmajame gyvenimo dešimtmetyje.
Tai reiškia ilgą tylųjį laikotarpį, kai mūsų gyvenimo būdas ir rizikos veiksniai nepastebimai skatina ligos vystymąsi. Būtent tuo metu mes turime galimybę veikti. Nuosekliai mažindami šiuos rizikos veiksnius – pradėdami nuo nedidelių pokyčių ankstyvame amžiuje ir juos išlaikydami ilgainiui – galime pasiekti didelę naudą.
Tai panašu į investicijas. Dažnai pateikiu pavyzdį su pensija: įsivaizduokite, kad pradėjote taupyti pensijai būdami 64 metų. Tai nebūtų labai gera ilgalaikės finansinės gerovės strategija. Taip mes dažnai elgiamės ir su širdies ligomis. Leidžiame ligai progresuoti, sulaukiame problemos ir tik tada bandome atsukti laiką atgal.
Gydytojai labai gerai moka gelbėti žmones sudėtingose situacijose, tačiau tai nėra sprendimas. Laiko atgal neatsuksime. Turėtume įsikišti anksčiau ir užkirsti kelią ligai.
Ką tai reiškia praktiškai? Tai gyvenimo būdo keitimas, ankstyvas galimų problemų ir veiksnių, didinančių asmeninę ligos riziką, nustatymas, veiksmingas jų valdymas ir šių pokyčių išlaikymas ilgą laiką. Todėl, kalbėdamas apie prevenciją, galvoju ne tik apie pacientų, bet ir apie visos visuomenės informavimą, žmonių įgalinimą rūpintis savo sveikata ir atsakomybės prisiėmimą už ją. Galiausiai sistema galėtų netgi apdovanoti žmones už sėkmingą rūpinimąsi savo sveikata.
– Kaip sistema galėtų ar turėtų apdovanoti žmones?
Tai labai geras klausimas. Šiuo metu sakyčiau, kad esame viena iš nedaugelio sričių, kuri neapdovanoja savo klientų už sėkmę. Atlygio principas gali būti taikomas ne tik individualiai žmogui, kuris galėtų gauti tam tikrą naudą – galbūt finansinę, susijusią su gyvenimo būdu ar net palankesnėmis draudimo sąlygomis tam tikrose sistemose. Atlyginta gali būti ir pačiai sveikatos priežiūros sistemai. Galime skatinti visas struktūras, kurios sėkmingai užtikrina tokią priežiūrą.
Valstybės taip pat gali būti apdovanotos mažesnėmis sveikatos priežiūros išlaidomis, o visa sistema galėtų veikti kaip ekosistema, kurioje sutaupytos lėšos, gautos dėl sėkmingos prevencijos, būtų panaudojamos tolesniam šio proceso finansavimui.
„Čia slypi problema: gyvename ilgiau tam, kad sukauptume daugiau su senėjimu susijusių lėtinių ligų.“
– John Deanfield.
– Minėjote, kad rūpintis sveikata niekada ne per anksti. Ar dvidešimties sulaukęs žmogus jau turėtų galvoti apie širdies ligų prevenciją ir arterijų sveikatą?
– Mes, gydytojai, dažnai pacientams sakome: niekada nevėlu. Turite problemą, bet niekada nevėlu jos spręsti. Tačiau mintis, kad „niekada ne per anksti“, galbūt yra dar geresnė.
Kiekvienas žmogus turėtų galvoti apie savo sveikatą. COVID-19 pandemija mus to išmokė. Jos metu visi suprato, kad sveikata yra svarbiausias dalykas.
Šiandienos vaikai yra ateities darbo jėga ir visuomenės ateitis. Tačiau daugelio jų sveikata nėra gera. Jie turi antsvorio, jų gyvenimo būdas pasikeitė dėl skaitmeninių technologijų, jie nejuda taip, kaip judėdavome mes. Todėl dėmesys jaunajai kartai yra itin svarbus ne tik individualiai ir visuomenės sveikatai, bet ir ekonomikai. Būtent šie žmonės sudarys ateinančių dešimtmečių darbo jėgą. Suprasti, kad ankstyvame gyvenimo etape padaryti pokyčiai gali duoti didelę naudą ateityje, yra iš esmės naujas požiūris. Tai skamba akivaizdžiai, tačiau mes vis dar to nedarome.
Mes labai tiksliai žinome pagrindinius būsimų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius. Penki svarbiausi yra: paveldimumas, rūkymas, cholesterolis, kraujospūdis ir diabetas. Juos dažnai dar labiau skatina fizinio aktyvumo stoka, netinkama mityba, stresas ir antsvoris. Tyrimai rodo, kad būtent šie veiksniai lemia 90–95 proc. infarktų ir insultų.
– Prieš kelerius metus pristatėte duomenis, rodančius, kad nuo 1960 iki 2019 metų žmogaus gyvenimo trukmė pailgėjo 19 metų – nuo vidutiniškai 54 metų iki 73 metų. Visgi duomenys taip pat atskleidė, kad sveiko gyvenimo trukmė iš esmės nepasikeitė.
– Taip, ir čia slypi problema: gyvename ilgiau tam, kad sukauptume daugiau su senėjimu susijusių lėtinių ligų. Todėl sveikatos priežiūros sistemai tenkanti našta nuolat didėja – ilgiau gyvendami susiduriame su didesniu poreikiu naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis dėl šių ligų.
Vien tik ilginti gyvenimo trukmę nepakanka. Turime pradėti galvoti, kaip kuo ilgiau atitolinti kai kurių galimų išvengti ligų išsivystymą. Būtent čia ir slypi tikrasis prevencijos iššūkis.
Anksčiau iš esmės gebėjome daryti du dalykus: arba nustatydavome ligą turinčius ar labai didelės rizikos žmones ir juos gydydavome, arba teikdavome gana bendro pobūdžio rekomendacijas visuomenei: daugiau judėti, sveikiau maitintis, mesti rūkyti. Tai taip pat buvo naudinga.
Tačiau dabar norime užpildyti šią spragą ir sukurti individualizuotą prevenciją plačiu mastu – tokią, kuri būtų pritaikyta konkretaus žmogaus poreikiams ir padėtų išsaugoti jo sveikatą. Mano manymu, tai turėtų tapti nauja partneryste tarp sveikatos priežiūros specialistų ir visuomenės – bendru darbu, kuris įgalintų žmones pačius rūpintis savo sveikata.
– Tačiau dažnai žmonės visa tai žino – kad svarbu sportuoti, nerūkyti, nevartoti alkoholio – bet vis tiek daro priešingai. Ar turite sau atsakymą, kodėl?
– Manau, kad dabar jie jau pradeda tai daryti. Sakyčiau, jūsų karta labiau nei manoji vis labiau domisi sveikata, keičia mitybos įpročius, mažina alkoholio vartojimą. Taigi šie pokyčiai pamažu vyksta.
Bet turime dar daug nuveikti kurdami naują visuomeninį susitarimą su žmonėmis: ką jie gali padaryti dėl savo sveikatos ir kokią naudą tai jiems suteiks – ne tik sveikatos rezultatų prasme, bet ir kalbant apie gyvenimo būdą, gyvenimo kokybę bei jų šeimų gerovę.
– Kokią įtaką širdies ir kraujotakos sistemos ligoms turi lėtinis stresas? Žinome, kad dabar daugelio iš mūsų gyvenimo tempas yra labai didelis ir stresas neretai lydi kiekvieną dieną, tad kaip su tuo kovoti?
– Tai labai sudėtingas klausimas, į kurį nėra vieno universalaus atsakymo.
Stresas yra svarbi mūsų gyvenimo dalis. Tiesą sakant, tam tikras jo kiekis yra naudingas, nes jis padeda pasirengti gyvenimo iššūkiams. Būtent taip mūsų protėviai pasirengdavo medžioklei ir sėkmingai išgyvendavo – dėl nuolatinio streso lygio.
Tačiau per didelis lėtinis stresas yra žalingas. Jis sukelia įvairias biologines reakcijas. Didėja kortizolio lygis, auga svoris, daugėja rizikos veiksnių, kyla kraujospūdis. Kai patiriame stresą, linkstame prasčiau maitintis. Gali būti, kad nesportuojame, blogiau miegame.
Visi šie veiksniai yra tarpusavyje susiję, tačiau galiausiai stresas tėra vienas iš daugelio rizikos veiksnių. Kur kas svarbiau sutelkti dėmesį į tuos rizikos veiksnius, kuriuos galime kontroliuoti ir keisti. Reikia rūpintis, kad cholesterolio lygis nebūtų padidėjęs, kontroliuoti kraujospūdį, reguliariai mankštintis, palaikyti sveiką kūno svorį ir gerą fizinę formą.
Visa tai yra investicija į būsimą sveikatą ir geresnę gyvenimo kokybę. Nors streso mažinimas taip pat svarbus, praktiškai tai ne visada lengvai pasiekiama, todėl verta pirmiausia susitelkti į tuos sveikatos veiksnius, kuriuos galime veiksmingai valdyti kasdieniais pasirinkimais.
– Tiesa. Tokie patarimai kaip „nesijaudink“ ar „nestresuok“ dažniausiai neveikia.
– Ne, neveikia. Tačiau tai taip pat reiškia, kad žmonėms teikiant netinkamus sveikatos patarimus – arba net ir teisingus patarimus, tačiau pateikiant juos taip, kad žmogui tampa beveik neįmanoma jų įgyvendinti – galima netgi padidinti patiriamą stresą.
Jei, pavyzdžiui, jums pasakyčiau, kad ko nors jokiu būdu negalite daryti ir tai būtų pateikiama kaip kategoriškas pasirinkimas – arba darote, arba ne – tai galėtų kelti didelį stresą. Jei nesugebėtumėte to pasiekti ir laikytis rekomendacijos, jaustumėtės patyrusi nesėkmę. Tuomet galite apskritai atsisakyti ir kitų sveikų įpročių, kuriuos iš tiesų gebėtumėte išlaikyti.
Alkoholis yra geras pavyzdys. Bet koks alkoholio kiekis yra žalingas, tačiau liepus visuomenei visiškai nustoti jį vartoti galima gauti priešingą poveikį. Jei žmonės nesugeba to padaryti, jie gali pagalvoti: „Na, tuomet apskritai negaliu susitvarkyti su visu šituo sveikos gyvensenos reikalu.“ O tai gali visiškai sumažinti jų motyvaciją rūpintis ir domėtis savo sveikata.
Todėl manau, kad daug geriau žmonėms duoti realistiškų, įgyvendinamų patarimų. Geriau siūlyti tai, kas jiems gali padėti, net jei problema neišsprendžiama iš karto, nei kelti iššūkius, kurių jie nepajėgūs įveikti. Tai tik didina stresą, verčia žmones jaustis blogai ir galiausiai paskatina juos apskritai nustoti rūpintis sveikata.
– Gal tai ir galėtų būti sprendimas – suprasti, kad galbūt neįmanoma visiškai pašalinti streso iš savo gyvenimo, tačiau galima nuo ankstyvo amžiaus nuosekliai žengti mažus žingsnius sveikos gyvensenos link.
– Man patinka ši mintis. Mes tai vadiname žalos mažinimu – laipsnišku rizikos veiksnių ar žalingų įpročių poveikio mažinimu. Net jei tai neišsprendžia visos problemos, toks nuoseklus požiūris yra naudingas, nes žmonės patiria sėkmę ir jaučiasi įgalinti tęsti šią kelionę.
– Taip pat kalbėjote apie ilgaamžiškumą ir šią naują madą. Ką apie tai manote? Kartais atrodo, kad gyvenimo tikslas gali tapti ne kokybiškas, bet ilgas gyvenimas.
– Ilgaamžiškumas, be abejo, yra svarbus tikslas, turėtume džiaugtis tuo, ko jau pasiekėme. Tai, kad dabar gyvename gerokai ilgiau nei ankstesnės kartos, yra pasiekimas, kuriuo turėtume didžiuotis.
Chronologinis senėjimas yra puikus dalykas. Tačiau biologinis senėjimas yra tai, ką mes norime suprasti ir su kuo norime kovoti, nes gyventi ilgiau, bet ne geriau nebūtinai yra gyvenimo tikslas.
Savo pranešime kalbėjau apie ilgesnį gyvenimą išsaugant galimybę juo mėgautis, būti produktyviam ir laimingam. Būtent to mes siekiame. Ilgas gyvenimas neįgaliojo vežimėlyje po insulto, sergant sunkia liga ar patiriant pažinimo funkcijų silpnėjimą bei demenciją, nėra tai, ko norėtume pasiekti.
Todėl ilgaamžiškumas be sveiko amžėjimo nėra mūsų tikslas. Dabar turime suprasti, kaip kuo ilgiau išlikti sveikiems ir kuo ilgiau atitolinti kai kurių ligų atsiradimą. Tai esminis mūsų siekis.
– Pakalbėkime apie personalizuotą mediciną. Ši tema dažnai aptariama kaip ateities vizija. Kiek arti esame realybės, kurioje prevencijos planai būtų pritaikyti kiekvienam žmogui individualiai?
– Manau, kad prie to jau esame visai arti. Tam tikrose srityse tai jau galime daryti. <...>
Mes jau mokame apskaičiuoti ne tik trumpalaikę, bet ir viso gyvenimo riziką. Tai padarę galime sudaryti savotišką profilį arba, jei norite, veiksmų meniu – ką ir kada žmogus turėtų daryti, kad gautų didžiausią naudą.
Būtent čia skaitmeninės technologijos, apie kurias šiandien kalbame beveik visose gyvenimo srityse, gali būti pritaikytos mokslui. Jos leidžia suteikti žmogui platformą, kurioje daugelį metų galima stebėti pokyčius ir matyti, kaip organizmas reaguoja į mūsų veiksmus bei elgesį.
Taigi gydymo ir prevencijos priemonių pritaikymas pagal individualų rizikos profilį, ilgalaikis poveikio stebėjimas ir galimybė pačiam matyti rezultatus ne tik padeda priimti teisingus sprendimus, bet ir skatina jų laikytis. Jau artėjame prie tokios realybės.
– Neseniai moksliniame žurnale „Journal of the American College of Cardiology“ paskelbtas tyrimas parodė, kad maisto kokybė širdies darbui yra svarbesnė nei vien angliavandenių ar riebalų kiekio mažinimas. Ar tai reiškia, kad anksčiau teiktos mitybos rekomendacijos nebuvo visiškai teisingos?
– Tai labai svarbi tema. Maistas yra būtina gyvenimo dalis. Visi turime valgyti, kad išgyventume. Tačiau dabar jis tapo tokiu sveikatos intervencijų objektu kaip niekada anksčiau.
Jei būtumėte žmogus iš kosmoso, prieš 50 metų nusileidęs Žemėje, išklausęs mitybos rekomendacijų ir vėliau pažvelgęs į rezultatus, tikriausiai nepasakytumėte, kad mums labai gerai sekėsi.
Šiandien nutukimas siekia apie 30 proc., kai anksčiau buvo vos apie 1 proc. Susiduriame su daugybe problemų. Kaip pati minėjote, daugėja ir širdies ligų. Todėl pirmiausia reikia pasakyti, kad kol kas visko iki galo nesupratome. Senosios mitybos rekomendacijos, kurios buvo teikiamos anksčiau, akivaizdžiai nebuvo visiškai teisingos.
Dabar iš naujo permąstome mitybą keliose svarbiose srityse. Viena jų – kalorijų kiekis. Nutukimo pagrindas yra tai, kad žmogus suvartoja daugiau kalorijų, nei jų sudegina. Tai nėra vienintelis veiksnys, tačiau jis yra esminis, jei valgoma per daug. Taip pat labai svarbi maisto sudėtis. Nustojome kaltinti riebalus ir pradėjome suprasti, kad organizmui reikia pakankamo kiekio baltymų raumenų masei ir kaulų sveikatai palaikyti.
Turime keletą svarbių ir teisingų rekomendacijų: saikingai valgyti, nevartoti per daug angliavandenių, užtikrinti pakankamą baltymų kiekį, ypač vyresniame amžiuje, kai raumenų masės mažėjimas tampa problema, ir vengti itin perdirbtų maisto produktų. Panašu, kad perdirbtas maistas organizmui daro papildomą neigiamą poveikį, kurį tik pradedame suprasti. Tai susiję su mikroplastikais ir įvairiais maisto gamybos procese naudojamais priedais.
Dar vienas svarbus proveržis – mūsų supratimas apie mikrobiomą. Mūsų žarnyne gyvena milijonai bakterijų, kurios kasdien sąveikauja su mūsų organizmu. Rūpinimasis šiomis bakterijomis yra visiškai nauja bei labai perspektyvi mitybos mokslo sritis. Tai gali tapti labai svarbiu veiksniu valdant ateities ligas – ne tik širdies ir kraujagyslių, bet ir daugelį kitų. Vis daugiau įrodymų rodo ryšį tarp lėtinio uždegimo ir pagrindinių biologinių procesų organizme. Todėl tai, kaip mes valgome ir ką mūsų žarnyno bakterijos veikia mūsų organizme, ateityje gali tapti vienu svarbiausių sveikatos reguliatorių.
– Turiu hipotetinį klausimą. Jei žmogus galėtų pasirinkti tik vieną gyvenimo būdo pokytį, kuris iš jų turėtų didžiausią poveikį širdies sveikatai: alkoholio atsisakymas, rūkymo metimas ar reguliarus fizinis aktyvumas?
– Vienas svarbiausių dalykų – nerūkyti. Statistiškai rūkymas sutrumpina gyvenimą maždaug dešimtmečiu, jei žmogus pradeda rūkyti jaunas. Taigi iš esmės jūs mokate pinigus tam, kad numirtumėte anksčiau. Tai nėra protingas sprendimas.
Alkoholis taip pat yra toksinė medžiaga. Anksčiau manėme, kad egzistuoja tam tikras „saugus“ ar net sveikas alkoholio vartojimo kiekis, tačiau daugumą tokių duomenų „iškraipė“ skirtingos vartojančių žmonių grupių savybės. Reikia mažinti alkoholio vartojimą, tačiau nebūtinai reikia jo visiškai atsisakyti. Mes visi gyvenime priimame sprendimus, kai sutinkame su tam tikra rizika mainais į malonumą ar naudą.
Tačiau gera fizinė forma, reguliarus judėjimas ir nutukimo vengimas taip pat yra nepaprastai svarbu. Taigi tai nėra atskiri pasirinkimai. Žmonės, kurie supranta sveikatos vertę, dažniausiai daro visus šiuos dalykus kartu, nes jie sudaro bendrą sveikos gyvensenos modelį.
Kai žmogus pradeda kitaip galvoti apie savo sveikatą, jo elgesys dažnai pasikeičia taip, kad sustiprina ir padeda išlaikyti teigiamus rezultatus. Todėl tikiu, kad galime sukurti visuomenę, kuri geriau supranta savo sveikatą ir daug veiksmingiau ją valdo.
– Kas jums kelia didžiausią nerimą kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligas ateityje?
– Didžiausią nerimą man kelia tai, kad visuomenė vis dar nesupranta galimybių, kurias turi. Problema nėra priemonių trūkumas. Didžiausias iššūkis yra komunikacija ir visuomenės informavimas. Supratimas, kad sveikata yra investicija ir kad širdies bei kraujagyslių ligos yra bene aiškiausias pavyzdys, kur prevencija gali pakeisti situaciją.
Šiandien turime puikių gydymo metodų, puikių intervencijų ir puikių rekomendacijų. Jos turėtų padaryti milžinišką pokytį. Galbūt mums pavyks praktiškai panaikinti aterosklerozę. Galbūt galėsime užkirsti kelią diabetui vien pakeitę gyvenimo būdą.
– Ir pabaigai – jei galėtumėte duoti vieną patarimą žmogui, kuris nori išlikti sveikas, koks jis būtų?
– Domėkitės savo sveikata remdamiesi mokslu. Pagalvokite, kaip šios žinios tinka būtent jums, ir pradėkite veikti jau rytoj.
