„Neretai vienas slaugytojas naktį ar savaitgaliais lieka atsakingas už dvidešimt, trisdešimt ar net daugiau pacientų“, – sako Seimo pirmininko pavaduotoja Orinta Leiputė. Jos teigimu, slaugos srityje vis dar nepakankamai išnaudojamos išmaniosios technologijos, galinčios padėti slaugytojams dirbti. Savo ruožtu Pasaulio sveikatos organizacijos atstovė teigė, kad Lietuvos prioritetu turėtų tapti naujų specialistų pritraukimas į slaugos sistemą.
Penktadienį socialdemokratės Orintos Leiputės organizuotoje spaudos konferencijoje pristatyti iššūkiai, su kuriais susiduria slaugos personalas Lietuvoje.
„Gražūs žodžiai apie pašaukimą nepadeda pakelti paciento ir nenumalšina nugaros skausmo po 12 val. darbo pamainos. Mes visi žinome realybę – slauga yra fiziškai sunkiausia medicinos dalis. Slaugytojai tebenaudoja fizinę jėgą ten, kur galėtų veikti inžinerija“, – sako Seimo narė.
Ji pabrėžia, kad slaugytojų naštą dar labiau didina sisteminis neteisingumas ir milžiniški darbo krūviai.
„Kol oficialūs normatyvai numato vienokius skaičius, realiame gyvenime matome visai kitą vaizdą. Neretai vienas slaugytojas naktį ar savaitgaliais lieka atsakingas už dvidešimt, trisdešimt ar net daugiau pacientų. Tai – nuolatinis gaisrų gesinimas savo sveikatos ir emocinių išteklių sąskaita. Turime nustoti investuoti vien į sienas ir pradėti investuoti į sprendimus, kurie tausoja slaugytojų sveikatą ir laiką“, – teigė socialdemokratė.
O. Leiputė sako, kad ateityje slaugytojas neturėtų praleisti daugiau laiko prie kompiuterio ekrano nei su pacientu. Technologijos ir išmanieji asistentai galėtų pasitarnauti slaugytojų darbe.
Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė savo ruožtu teigė, kad slaugytojai yra centrinė sveikatos sistemos ašis.
„Lietuvoje turime daugiau nei 22 tūkstančius slaugytojų. <...> Be slaugytojų rytoj neatsidarytų nė viena operacinė ar poliklinika. <...> Ministerijos pozicija yra nuosekli. Mūsų prioritetas – slaugytojas, kuris ne tik padeda, bet ir turi klinikinę autonomiją, priima sprendimus ir yra atsakingas už paciento sveikatą. Sėkmės pavyzdys – išplėstinės praktikos slaugytojai, kurie jau dabar konsultuoja, skiria tyrimus ir valdo lėtines ligas. Tai tiesiogiai mažina eiles prie šeimos gydytojų durų“, – spaudos konferencijoje dėstė ministrė.
Ministerija, M. Jakubauskienės teigimu, didina valstybės finansuojamų slaugos studijų vietų skaičių.
„Slaugos studijos populiarėja. Jau antrus metus iš eilės yra užimamos visos finansuojamos vietos. Pernai valstybės finansuojamų vietų skaičių didinome šimtu (vietų – LRT.lt). Iš viso studijuojančiųjų skaičius buvo 535 slaugytojai, o 2026 m. suplanuota padidinti dar 85 valstybės finansuojamomis vietomis“, – sakė ministrė.
Lietuvoje vis dar stipriai jaučiamas slaugytojų trūkumas, palyginti su kitomis šalimis.
„Tūkstančiui Lietuvos gyventojų tenka septynios su puse slaugytojos. Palyginti, Norvegijoje ar Švedijoje turime 12–15 slaugytojų“, – teigė M. Jakubauskienė.
Ji pabrėžia ir kitą „kritinį iššūkį“ – slaugytojų bendruomenės amžių.
„Lietuvoje, kaip ir kitose kaimyninėse šalyse, slaugytojų bendruomenė senėja. Kas antra slaugytoja sveikatos sistemoje yra vyresnė nei 55 metų amžiaus“, – sakė ministrė.
PSO atstovė: Lietuvai svarbu pritraukti naujų specialistų
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuro Sveikatos sistemų departamento slaugos ir akušerijos politikos patarėja Margrieta Langins sako su Lietuvos medikais ir slaugytojais aptarusi pagrindines Lietuvos sistemos problemas.
„Lietuva susiduria su tais pačiais iššūkiais, kaip ir kitos 53 šalys Europos regione <...> Lietuvos visuomenei senėjant, bus labai sunku užtikrinti, kad kiekvienas žmogus gautų reikiamą medicinos pagalbą. Todėl svarbu kurti darbo jėgą, bendruomenes, kurios padės žmonėms kiekvienoje jų gyvenimo stadijoje. <...> Ukrainos pavyzdys taip pat rodo, kad labai svarbu turėti kritinę infrastruktūrą ir sveikatos darbuotojų, kurie dirbtų per krizes.
Į slaugos sritį svarbu pritraukti jaunų žmonių, taip pat tuos, kurie nori keisti profesiją ar grįžta į šalį iš emigracijos. Tai yra puiki politikos galimybė“, – sakė PSO atstovė.
Ji pabrėžė, kad Lietuvos slaugytojai reikšmingai prisideda ir prie pagalbos Ukrainai teikimo.
„Lietuvos slaugytojai padeda ir Ukrainos slaugytojams, nes jie turi labai aukštas kompetencijas“, – sakė M. Langins.
Slaugos specialistai tikisi ryžtingų sprendimų
Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė Aušra Volodkaitė konferencijoje pabrėžė, kad tikisi ryžtingų sprendimų iš derybų su SAM dėl Nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties.
„Esame derybinės grupės nariai ir labai tikiuosi, kad joje atsiras punktai, kurie padės slaugytojams, sveikatos priežiūros darbuotojams jaustis oriau, gauti geresnį darbo užmokestį ir labiau reglamentuotus darbo krūvius. Šios problemos yra ypač svarbios ir reikalauja skubių sprendimų“, – sakė slaugos specialistų organizacijos prezidentė.
Konferencijoje dalyvavusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos slaugos vadovė Justė Kivilienė sakė, kad slaugytojai reikšmingai prisideda prie sveikatos apsaugos sistemos.
„Kaip praktikuojanti slaugytoja noriu paantrinti, kad tai yra sudėtinga profesija <...> Slaugytojas yra ne tik specialistas prie paciento lovos. Jis yra mokytojas, vadovas, mokslininkas, komandos vadovas ir žmogus, kuris iš tikrųjų prisideda prie sveikatos sistemos pokyčių“, – apibendrina Kauno klinikų slaugos vadovė.
