Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi jau metus. Per tą laiką žuvo dešimtys tūkstančių ukrainiečių: karių, ginančių šalį, civilių. Tarp jų – Ukrainos sportininkai. Jie taip pat stojo ginti tėvynės, kai kurie dėl šio karo neteko gyvybių, tačiau, nepaisant neįtikėtinų sunkumų, Ukrainos vėliava ir toliau plevėsuoja tarptautiniuose sporto renginiuose, o šalies sportininkai ir toliau geba atstovauti savo šaliai.
Atrodo, kad sportas karo sąlygomis yra neįmanomas – kai aplinkui krenta raketos, gaudžia oro pavojaus sirenos, vyksta mūšiai. Tačiau ukrainiečiai, kurie viso pasaulio nenustoja stebinti savo ryžtu ir drąsa, įrodė, kad, nepaisant karo žiaurumų, įmanoma ir toliau palaikyti šalies sporto veiklą.
LRT.lt išskirtiniame interviu pasikalbėjo su Vadymu Gutcaitu – Ukrainos sporto ministru ir Ukrainos olimpinio komiteto prezidentu.
V. Gutcaitas pabrėžė – vienas iš pagrindinių tikslų nuo pat karo pradžios buvo išsaugoti Ukrainos sporto tęstinumą.
„Mums tai yra labai svarbi problema. Karas prasidėjo beveik prieš metus, mums buvo labai svarbu apsaugoti visus mūsų sportininkus, kad jie ir toliau galėtų atstovauti šaliai tarptautinėje arenoje.
Kai prasidėjo karas, sportininkai buvo treniruočių stovyklose, dalis jų buvo užsienyje, kitose Ukrainos vietose. Tai buvo problemiška, nes turėjome spręsti logistines problemas, daugelyje Ukrainos vietų jau vyko mūšiai, reikėjo spręsti, ką darysime su savo sportininkais, kaip jiems grįžti“, – pirmąsias karo dienas prisiminė V. Gutcaitas.
Ukrainos sporto ministras prisiminė ir Lietuvos pagalbą – dalis Ukrainos sportininkų persikėlė į Lietuvą, čia gyveno ir treniravosi. Tai, V. Gutcaito teigimu, prisidėjo prie to, kad Ukrainos vėliava ir toliau plazdėjo sporto renginiuose.
„Noriu padėkoti visiems mūsų partneriams ir draugams, kurie mums padėjo. Noriu padėkoti Lietuvai, kuri mums sporte labai daug padėjo. Mūsų sportininkai ten buvo, treniravosi nemokamai. Lietuva darė viską, kad mūsų sportininkai ramiai ruoštųsi tarptautinėms varžyboms. Mums buvo labai svarbu, kad visose tarptautinėse varžybose būtų mūsų vėliava, mūsų sportininkai, kad varžytųsi ir stovėtų ant nugalėtojų pakylos“, – sakė V. Gutcaitas.
Karas Ukrainoje palietė ir kitą, pastaruoju metu itin paaštrėjusį klausimą – sporto ir politikos ryšį.
Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą parodė, kad šie dalykai negali būti atskirti, tą simbolizavo ir priimami sprendimai, ir Rusijos sportininkų reakcijos, atvirai rodomas palaikymas karui.
„Žinote, olimpinėje chartijoje yra parašyta, kad sportas turi būti be politikos. Bet dabar, kai vyksta karas, Ukrainos tautos genocidas, kai žūsta mūsų žmonės, kai nori atimti mūsų nepriklausomybę, šiandien sportas yra politiškas, mes sporto fronte siekiame savo pergalės“, – tvirtino V. Gutcaitas.
Tiesa, pastaruoju metu sportas ir karas Ukrainoje įgavo dar didesnę prasmę – viską pakeitė Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) sukeltos diskusijos.
Prasidėjus karui IOC išplatino rekomendacijas tarptautinėms sporto federacijoms, kuriose buvo skelbiama, kad federacijos turėtų į savo varžybas neįsileisti rusų ir baltarusių.
Tačiau šių metų sausio 25 d. IOC paskelbė naują pareiškimą, kuriame atsirado svarstymai apie galimus kelius, kuriais Rusijos ir Baltarusijos sportininkai, kaip neutralūs atletai, galėtų grįžti į olimpines žaidynes.
Pareiškime buvo kalbama, kad jokie sportininkai negali būti diskriminuojami dėl turimo paso, buvo kalbama apie galimus griežtus kriterijus, pagal kuriuos šalių agresorių sportininkai galėtų dalyvauti žaidynėse.
Tai sukėlė neigiamą reakciją Vakarų šalyse, tačiau didžiausiu šoku tapo patiems ukrainiečiams.
„Mus visus, ne tik mane, tai papiktino, papiktino visą Ukrainą. Kaip galima tokiu sunkiu metu kalbėti apie rusų ir baltarusių sportininkų grąžinimą?
Nuo karo pradžios IOC mus palaikė, pateikė rekomendacijas dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų. IOC sukūrė solidarumo fondą, kad padėtų mūsų sportininkams, dėl IOC beveik 12 mėnesių nematome Rusijos ir Baltarusijos sportininkų. Noriu už tai padėkoti Thomui Bachui (IOC prezidentas – LRT.lt) ir IOC. Bet tokiu sunkiu metu, karo metu, kalbėti apie rusų ir baltarusių sugrąžinimą, yra nepriimtina“, – LRT.lt dėstė V. Gutcaitas.
Vakarų reakcijos į šiuos pareiškimus ilgai laukti nereikėjo. Lietuvoje apie tai, kad rusų ir baltarusių dalyvavimas olimpinėse žaidynėse bet kokiomis sąlygomis yra nepriimtinas, iškart prabilo Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, netrukus šalys pradėjo jungtis į koalicijas, o šiuo metu yra susiformavusi net 35 valstybių koalicija, kuri išplatino bendrą kreipimąsi.
Pagrindiniu uždaviniu tapo neleisti atsirasti jokiems sprendimų pakeitimams, tačiau pasigirdo kalbų ir apie galimą 2024 m. Paryžiaus žaidynių boikotą. Apie tai kalba ukrainiečiai, kitos šalys teigia, kad tai gali tapti paskutine priemone.
„Tai sudėtingas klausimas. Kiekvienai šaliai yra labai svarbu, kad jai būtų atstovaujama olimpinėse žaidynėse. Bet ukrainiečių gyvybės yra svarbiau nei dalyvavimas olimpinėse žaidynėse, tai yra mano asmeninė nuomonė.
Ukrainos nepriklausomybė yra žymiai svarbesnė nei dalyvavimas olimpinėse žaidynėse. Bet aš tokių sprendimų nepriimu pats. Mes padarysime viską, ką galime, kad neleistume rusų ir baltarusių sportininkams dalyvauti. Bet jei IOC leis jiems dalyvauti, pagal bet kokius kriterijus, mes surinksime olimpinio komiteto asamblėją ir spręsime – leisti dalyvauti ar boikotuoti. Bus sunku, bet turės būti politinis sprendimas, jį priimsime kartu su mūsų olimpine šeima ir visais sportininkais“, – dėstė V. Gutcaitas.
IOC, pasigirdus kalboms apie galimus boikotus ir griežtą norą, kad rusai ir baltarusiai nepasirodytų žaidynėse, teigė, kad boikotas yra neveikusi praeityje priemonė ir pasisakė prieš tokius kitų šalių pareiškimus.
V. Gutcaitas nedviprasmiškai išsakė savo nuomonę – vienyti galima tuos žmones, kurie yra prieš karą, o rusų sportininkai jį palaiko.
„IOC prezidentas Thomas Bachas sakė, kad jis nori suvienyti pasaulį tam, kad pasibaigtų karas. Jis sakė, kad sportas turi vienyti, turi padėti užbaigti karą, kad visi sportininkai dalyvautų olimpinėse žaidynėse. Bet galima vienyti žmones, kurie yra prieš karą. Nei vienas Rusijos ir Baltarusijos sportininkas neišreiškė savo pozicijos, kad jie yra prieš karą. Jie palaiko karą, jie dalyvauja renginiuose Rusijoje, kuriuose yra palaikomas karas.
Mums yra nesuprantama, kodėl atsirado bandymai juos grąžinti. Fotografijose, vaizdo įrašuose mes matome, kad visi Rusijos sportininkai palaiko karą. Jei žinotume, kad jei būtų įsileisti rusų ir baltarusių sportininkai, baigtųsi karas, čia būtų viena kalba, bet mes įsitikinę, kad tai nepadės, tai bus tik Rusijos ir Baltarusijos propagandos įrankis“, – dėstė V. Gutcaitas.
Ukrainos olimpinio komiteto vadovas paminėjo ir kitą svarbų šios diskusijos elementą – patys rusai pažeidė olimpinę chartiją.
„Jie pažeidė chartiją ir olimpinę taiką. Iškart po olimpinių žaidynių pradėjo karą, tai yra olimpinės chartijos pažeidimas. Kaip po tokių dalykų galima juos įleisti į olimpines žaidynes?“ – teigė V. Gutcaitas.
Ukrainos sporto vadovas paminėjo, kad su T. Bachu asmeniškai nėra bendravęs nuo pat praėjusių metų vasaros, kai IOC vadovas buvo atvykęs į Ukrainą.
V. Gutcaitas yra įsitikinęs – svarbiausia, kad visos šalys galėtų dalyvauti olimpinėse žaidynėse, tiesa, be rusų ir baltarusių.
„Taip ir gyvename, mūsų sportininkai dabar ruošiasi olimpinėms žaidynėms. Norėčiau ir tikimės, kartu su jumis, kad olimpinėse žaidynėse būtų Ukraina, Lietuva, bet be Rusijos ir Baltarusijos sportininkų.
Tai yra sunkus sprendimas kiekvienai šaliai. Bet mums, jei IOC visgi priimtų tokį sprendimą, būtų labai svarbu, kad šalys kritiniu atveju boikotuotų olimpines žaidynes. Bet aš tikiuosi, kad IOC susipras ir neleis rusams ir baltarusiams dalyvauti žaidynėse. Mums yra svarbu, kad kartu visi boikotuotume. Tai yra labai sunkus sprendimas kiekvienai šaliai, bet mums svarbu, kad visos šalys mus palaikytų.
Visų pirma norėčiau padėkoti Baltijos šalims – Estijai, Lietuvai, Latvijai už paramą, už supratimą, už pastangas, kad rusų ir baltarusių sportininkų nebūtų. Kiekvienai šaliai, Lietuvai, svarbu, kad jų sportininkai būtų olimpinėse žaidynėse. Kartu su Baltijos šalimis, Šiaurės šalimis darome viską, kad boikoto nereikėtų, kad jų tiesiog neįsileistų“, – teigė V. Gutcaitas.
Pašnekovas pokalbį užbaigė dėkodamas Lietuvos atstovams už suteiktą pagalbą ir išreikšdamas vilties kupiną mintį.
„Noriu padėkoti savo kolegei LTOK prezidentei Dainai už pagalbą, už supratimą. Noriu padėkoti šalies vadovui, Latvijos, Estijos vadovams, Lietuvos švietimo ir sporto ministrei už visą paramą, kurią jautėme nuo karo pradžios, už tai, kad jie kovoja už mūsų laisvę ir pergalę. Mums svarbu, kad tai tęstųsi, tikiu, kad kartu mes laimėsime“, – užbaigė V. Gutcaitas.
