Švedija svarsto teisės aktų pakeitimus, kurie leistų vyriausybei priverstinai perimti Rusijos piliečiams priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį netoli jautrių karinių objektų, jei būtų nustatyta, kad jis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, praneša portalas „TVP World“.
Pirmadienį paskelbtame pranešime spaudai Švedijos vyriausybė teigė paskyrusi specialią komisiją, kuri turės pasiūlyti Ekspropriacijos įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos „nekilnojamojo turto savininkas gali būti priverstas perduoti savo nuosavybę“.
„Tikslas yra užtikrinti, kad Švedijos vyriausybė galėtų veikti, kai kyla rizika, jog nekilnojamasis turtas bus naudojamas tokiu būdu, kuris kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“, – rašoma pranešime.
Vyriausybės teigimu, blogėjanti saugumo padėtis reikalauja griežtesnių priemonių siekiant apsaugoti Švediją nuo galimų grėsmių.
„Blogėjanti saugumo situacija kelia naujus reikalavimus Švedijos gebėjimui apsisaugoti nuo grėsmių, – nurodoma pranešime. – Rizika, kad nekilnojamasis turtas gali būti naudojamas sabotažui, žvalgybos informacijos rinkimui ar kitai veiklai, keliančiai grėsmę saugumui, turi būti veiksmingai valdoma.“
Tyrimo, kuriam vadovauja Apeliacinio teismo vyresnysis teisėjas, išvadas numatoma pateikti ne vėliau kaip iki 2027 m. kovo pabaigos.
Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas teigė, kad siūlomi pakeitimai suteiktų institucijoms „naują įrankį užkirsti kelią bet kam naudotis nekilnojamuoju turtu, pavyzdžiui, planuojant sabotažą ar vykdant šnipinėjimą prieš Švediją“.
Nors vyriausybė savo pranešime Rusijos neįvardijo kaip pagrindinės grėsmės, P. Jonsonas anksčiau yra pabrėžęs būtinybę stiprinti gynybos infrastruktūros apsaugą nuo Maskvos.
„Vyriausybė ketina įvesti reguliavimo supaprastinimus ir trumpesnius procesus, kad būtų galima greičiau ir veiksmingiau reaguoti į Rusijos keliamą grėsmę“, – sakė P. Jonsonas.
Šis siūlymas pateiktas augant Vakarų žvalgybos tarnybų susirūpinimui, kad su Rusija susiję asmenys ir organizacijos slapta įsigyja nekilnojamojo turto netoli karinių objektų ir kritinės infrastruktūros.
2023 metais Švedijoje kilo didelis politinis skandalas po to, kai žiniasklaida atskleidė, kad su Kremliumi siejamas oligarchas įsigijo nekilnojamojo turto netoli itin saugomo karinio jūrų laivyno objekto.
Švedijos laikraščio „Expressen“ duomenimis, Stanislavas Aleščenka, taip pat turintis Kipro pilietybę, 2017 m. įsigijo 600 kvadratinių metrų namą ir žemės sklypą Muskės salos pakrantėje, Stokholmo salyne.
Šis nekilnojamasis turtas yra ant uolų, po kuriomis įrengta slapta požeminė karinio jūrų laivyno bazė, naudota Šaltojo karo metais ir uždaryta 2004-aisiais.
Augant susirūpinimui dėl saugumo Baltijos jūros regione, Švedijos ginkluotosios pajėgos į šį objektą sugrįžo 2019 m.
Pastaruoju metu Švedijos žiniasklaida pranešė, kad Rusijos Ortodoksų Bažnyčia, palaikanti glaudžius ryšius su Kremliumi, įsigijo nekilnojamojo turto netoli Vesteroso oro uosto – tarptautinio oro uosto netoli Stokholmo.
Švedijos nacionalinė saugumo tarnyba SAPO perspėjo dėl galimos šnipinėjimo veiklos šioje teritorijoje.
Buvęs gynybos ministras Peteris Hultqvistas pernai įspėjo, kad, jo skaičiavimais, 152 Rusijos piliečiai valdo 247 nekilnojamojo turto objektus Šiaurės Švedijoje ir aplink Stokholmą, o dalis jų yra netoli strategiškai svarbių įmonių ar karinių objektų.
