Pasaulio futbolo čempionatui ir olimpinėms žaidynėms besiruošiantis Los Andželas skuba spręsti benamių problemą. Jų skaičius antrame pagal dydį Jungtinių Valstijų mieste – didžiausias šalyje. Valdžia stato laikiną pastogę gatvėse gyvenantiems žmonėms, bet savanoriai įspėja, kad nakvynės vietų vis tiek labai trūksta.
Nauja pastogė – džiaugsmas ne tik Michaelui, bet ir jo augintinei katytei.
„Yra elektra, šildymas, jei reikės, ir oro kondicionierius. To pakanka. Primena kalėjimo kamerą, bet šimtu procentų geriau, nei gyventi gatvėje. Nėra tarakonų, ir katė labai laiminga, nes neturi visada būti dėžutėje“, – sako benamis Michaelas.
Los Andžele gatvėse gyvenančių žmonių skaičius – didžiausias Jungtinėse Valstijose. Miestas kartais net vadinamas „išsivysčiusio pasaulio benamių sostine“. Žmones gyventi gatvėse verčia augančios nuomos kainos, pajamų nelygybė, priklausomybė nuo narkotikų ir negydomos psichikos ligos.
Prieš trejus metus išrinkta miesto merė benamių problemą paskelbė prioritetu. Vienas iš būdų ją spręsti – kylantys tokie nedidelių namelių kompleksai. Jų planuojama statyti daugiau.
„Džiaugiuosi bendradarbiavimu su mūsų gubernatoriumi. Prieš porą metų jis pažadėjo skirti lėšų 500 namelių statybai. Reikia, kad tokių vietų atsirastų ir kitose miesto dalyse“, – sako Los Andželo merė Karen Bass.
Los Andžele vyks aštuonerios šią savaitę prasidedančio Pasaulio futbolo čempionato rungtynės. Dar didesnis išbandymas laukia po dvejų metų, kai miestas šeimininkaus vasaros olimpinėse žaidynėse, į kurias atvyks milijonai žmonių. Tad patys benamiai baiminasi, kad bandymai spręsti problemą – tik laikini.
„Viskas čia aišku – jie nori sutvarkyti gatves dėl turistų, kad nematytų, kokios jos netvarkingos. Kai pasibaigs olimpinės žaidynės, jiems neberūpės, kad grįšime į gatves. Tokia jau mūsų valdžia“, – teigia Michaelas.
Vis dėlto bandymai pažaboti seną problemą jau duoda rezultatų. Naujausi duomenys rodo, kad per dvejus metus gatvėse gyvenančių žmonių skaičius sumažėjo apie 17 procentų. Tačiau jiems padedančios organizacijos sako, kad lovų nakvynei dar gerokai per mažai.
„Deja, neužtenka lovų, pastogės. Pagalbos reikia keturis ar penkis kartus didesniam skaičiui žmonių“, – teigia savanoris Armando Covarrubiasas.
Nepaisant tris šimtus milijonų dolerių siekiančių išlaidų, pažanga tik ribota – iki 2025-ųjų pabaigos pastogę laikinuose miesteliuose, viešbučiuose ar kitur gavo beveik 6 tūkstančiai žmonių, bet 40 procentų jų anksčiau ar vėliau vėl grįžo į gatves.
