Britų muzikos žvaigždė Benjaminas Clementine‘as šią vasarą surengs koncertą Lietuvoje.
Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, sostinės Valdovų rūmų kiemą liepos 14-ąją užlies poetiškos jo muzikos bangos – prieš jam paliekant sceną ir žengiant į kino pasaulį.
Šis pasirodymas taps ne tik festivalio „Midsummer Vilnius“ atidarymo švente, bet ir jaudinančiu atsisveikinimo ritualu.
Šiuo metu Benjamino Clementine gyvenimo tempas – įspūdingas. Po įtempto turo, aprėpusio Kanadą ir Europą, dainininkas išvyko į Jungtines Valstijas. Pasak „Midsummer Vilnius“ vadovo Valdo Petreikio, Benjaminas šiuo metu apsistojęs Los Andžele, kur vis daugiau dėmesio skiria kinui.
Muzika ilgą laiką buvo pagrindinė jo raiškos forma, tačiau Clementine pabrėžia – tai tik viena stotelė kūrybinėje kelionėje. Jo vaidmenys D. Villeneuve’o „Kopoje“ ir S. McQueeno filme „Blitz“, jau pasiekusiame žiūrovus, atskleidžia kitą, bet ne mažiau įtaigią menininko pusę.
Muzikoje dainininkas artėja prie finalo. Ketvirtasis ir paskutinysis albumas „Sir Introvert and the Featherweights“ taps simboliniu atsisveikinimu su šiuo etapu.
Jau anksčiau Benjaminas britų spaudai yra pranešęs, kad ateityje nebeketina rengti koncertų, kuriuose pasirodytų kaip pagrindinis atlikėjas.
Pokalbis su „Midsummer Vilnius“ rengėju Valdu Petreikiu – apie artėjantį išskirtinį koncertą.
– Kodėl jubiliejinį festivalį nusprendėte pradėti būtent šio atlikėjo muzika?
– Festivalį kadaise pradėjome su šūkiu – „festivalis miesto širdžiai“, ir daugelis svarbiausių sprendimų iki šiol gimsta iš jausmo, o ne iš logikos. Benjaminas Clementine‘as man visada buvo širdies pasirinkimas.
Jo muzikoje yra tai, ko visada norėjau šiam festivaliui: poetiškumas, paslaptis, romantika. Labai norėjau, kad jis taptų jubiliejaus dalimi – ir džiaugiuosi, kad tai pavyko įgyvendinti.
Mūsų festivalyje pirmi ar paskutiniai kartai turi ypatingą žavesį, ir gyvenimas kartais tiesiog padovanoja tokią akimirką. Sunku paaiškinti, kodėl būtent dabar turėsime paskutinį šio išskirtinio atlikėjo koncertą. O gal – paskutinį prieš labai ilgą tylą.
– Ar žinojote, kad tai gali būti vienas iš paskutiniųjų jo koncertų, kai jį kvietėte?
– Iš anksto – ne. Kaip dažnai būna, svarbiausi dalykai paaiškėja jau procese. Tik vėliau supranti, kad viskas susidėliojo taip, kaip turėjo. Ar tai likimas, ar tiesiog laimingas sutapimas – nežinau. Bet tokios akimirkos visada labiausiai įkvepia.
– Ar esate girdėjęs jį gyvai?
– Taip – Vilniuje, 2017 metais. Į koncertą tuomet ėjome kartu su Juste Arlauskaite-Jazzu, kuri taip pat yra jo gerbėja. Tai buvo išskirtinis vakaras – nors ir ne mano organizuotas.
– Ar turite mėgstamiausią jo kūrinį, prie kurio sugrįžtate?
– „London“, „Nemesis“ – jos vis pasigirsta mano grojaraštyje. Bet Clementine‘as yra iš tų atlikėjų, kurių muzika veikia ne per atskirus kūrinius, o per atmosferą. Kartais tiesiog įsijungi jo albumą, kad pajustum tą ypatingą energiją ir santykį su pasauliu.
Jis apskritai priklauso tam retam menininkų tipui, kurių negali įsprausti į vieną kategoriją. Jie nepriklauso vienai terpei – jie yra platesni. Tokių kūrėjų menas dažnai įgyja kinematografišką, teatrališką pavidalą. Jie kuria ne tik garsą, bet ir atmosferą, vaizdinius, erdvę.
– Kokią emocinę nuotaiką, Jūsų manymu, įneš šis koncertas į festivalį?
– Be abejonės, tai bus ypatingas vakaras. B. Clementine‘as jau pradėjęs atsisveikinimo turą, ir girdime iš kitų šalių, kad tie koncertai – labai jautrūs. Jaučiasi ypatinga, net šiek tiek ilgesinga nuotaika. Šis pasirodymas pažymės ir paties festivalio pradžią – dviejų savaičių kelionę, kurią norisi pradėti stipriai, emociškai. Tokia pradžia sukuria toną visai programai, palieka pėdsaką, kuris lydi iki pat pabaigos.
