Penktadienio popietę amžinojo poilsio Plungės Jovaišiškės kaimo kapinėse atgulė dainininkas Donatas Čižauskas.
Žinia apie 33-ejų metų atlikėjo, kuris buvo populiarios grupės „2 Donatai“ vokalistas, mirtį Lietuvą sukrėtė pirmadienį.
Ketvirtadienį į gedulo namus Plungėje atsisveikinti su D. Čižausku rinkosi jo bičiuliai ir pramogų pasaulio kolegos – tarp jų dainininkas Rytis Cicinas ir komikas Mantas Stonkus.
Penktadienio rytą pagerbti D. Čižausko atminimo Plungėje rinkosi ir artimieji, ir jo muzikos gerbėjai, ir daug buvusių bendražygių muzikos scenoje ar televizijoje.
Tarp atvykusių atsisveikinti buvo dainininkai Žilvinas Žvagulis ir Irena Starošaitė, Liepa Mondeikaitė, Natalija Bunkė, Vilius ir Violeta Tarasovai, grupės „Patruliai“ narys Algirdas Radzevičius, Simona ir Jonas Nainiai.
Daugelį jų su D. Čižausku siejo bendri projektai ir koncertai scenoje, o Arūną ir Ingą Valinskus – dar daugiau. Žinoma pramogų pasaulio pora buvo piršliai D. Čižausko vestuvėse.
Su baltų gėlių žiedais į atsisveikinimą susirinkę žmonės paskutinį „sudie“ dainininkui tarė, skambant jo įrašytoms dainoms.
Popiet urna su D. Čižausko pelenais iškeliavo į Šv. Mišias Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, iš ten buvo nuvežta į kapines.
D. Čižauskas išgarsėjo prieš devynerius metus, pasirodęs muzikiniame TV šou „Lietuvos balsas“.
Su bendražygiu Donatu Balvočiumi D. Čižauskas subūrė duetą „2 Donatai“. Vėliau, 2016-aisiais, D. Balvočių grupėje pakeitė K. Akulavičius.
D. Čižauskas buvo vedęs, augino penkerių metų dukterį.
„Kai kas vakarą“, „Planeta“, „Prisėdai šalia“, „Na, o kaip dabar?“, „Man nereikia debesų“, „2ŠE“, „Keista spalva“, „Ar mylėti nori tu“, „Įpilk vandens“, „Lakūno sapnas“ – tai tik dalis grupės šlagerių, išgarsėjusių visoje Lietuvoje.
Šį mėnesį grupė ketino pradėti koncertų turą per keliolika Lietuvos miestų. Pirmasis koncertas sausio 7 dieną turėjo įvykti Klaipėdoje, o balandžio 1 dieną didžiausias turo pasirodymas turėjo vykti Kauno „Žalgirio“ arenoje. Visi koncertai atšaukti.
„Jis būdavo linksmas, pritapdavo prie kompanijų. Mėgdavo ir pokštą numesti, buvo draugiškas, ištikimas. Bet tuo pačiu turėjo tvirtą charakterį. Nebuvo skystas žmogus.
Ne veltui tokios ir dainos. Ypač paskutinė daina atspindi jo gyvenimą – „juk esu aš žmogus, darau aš klaidas, atleiskit, jei kas ne taip“.
Buvo rimtas, geras žmogus, tėtis, vyras, draugas. O kas viduje, giliai negalėjau lįsti. Pasikalbėdavome apie buities, šeimos problemas, kai vaikai susirgdavo. Bet jis per daug neatviraudavo.
Pokalbiuose tikrai nepastebėjau jokių požymių, kad būtų palūžęs ar nežinotų, ką daryti. Taip, jis buvo pavargęs, aš jį vis raginau pailsėti. Sakydavau – rask savyje ramybės. Toks buvo paskutinis palinkėjimas jam. O išėjo kaip išėjo“, - LRT.lt sakė D. Čižausko bendražygis, grupės „2 Donatai” narys K. Akulavičius.
