Roterdame nugriaudėjo 65-asis „Eurovizijos“ dainų konkursas. Jį nugalėjo Italija, Lietuvai su daina „Discoteque“ atstovavusi grupė „The Roop“ užėmė 8-ą vietą. Tai – antras geriausias Lietuvos rezultatas dainų konkurso istorijoje.
„Eurovizijos“ finalo įrašas:
„Eurovizijos“ finale iš viso pasirodė 26 šalių atlikėjai. Lietuvos atstovai „The Roop“ su daina „Discoteque“ ant scenos žengė aštuoniolikti.
„Eurovizijos“ finalo dalyvių pasirodymus vertino žiuri komisija ir renginio žiūrovai. Komisija iš visų 39 konkurse dalyvaujančių šalių savo balsus atidavė dar per finalo išvakarėse vykusią generalinę repeticiją. Jų balai sudarė pusę visų finale pelnomų balų. Kitą pusę sudarė balsai žiūrovų, tiesioginės transliacijos metu balsavusių telefonu.
Lietuvai balų skyrė šių šalių komisijos: Izraelis (10), San Marinas (6), Estija (2), Ispanija (2), Italija (12), Latvija (6), Airija (4), Vokietija (1), Suomija (3), Kroatija (2), Sakartvelas (3), Šveicarija (4).
Lietuvos žiuri balsus Europai pranešė atlikėjas Andrius Mamontovas, ir pats stovėjęs ant „Eurovizijos“ scenos. Lietuvos komisija 12 balų skyrė Ukrainai, Italijai – 10, Šveicarijai – 8, Belgijai – 7, Portugalijai – 6, Prancūzijai – 5, Islandijai – 4, Maltai – 3, Bulgarijai – 2, Izraeliui – 1.
Žiūrovai lietuviams „The Roop“ skyrė 165 balus. Nulį žiūrovų balų gavo net 4 šalys: Didžioji Britanija, Vokietija, Ispanija, net vakaro šeimininkai Nyderlandai.
„Eurovizijos“ finalo eiga
Kaip ir į eurovizinę savaitę vykusius du konkurso pusfinalius, į finalą susirinko 3,5 tūkst. žiūrovų. Jiems arenos tribūnose buvo leidžiama nedėvėti kaukių. Konkurso rengėjai pabrėžia – tai nėra įprastas vaizdas Nyderlanduose, kur šiuo metu dėl pandemijos vis dar draudžiami dideli susibūrimai.
Ši galimybė konkursą stebėti žiūrovams – Nyderlandų vyriausybės eksperimentas, kuriuo siekiama išsiaiškinti masinių renginių riziką koronaviruso pandemijos metu. Visi į areną patenkantys žiūrovai prieš tai buvo testuojami dėl koronaviruso, testai jiems privalomai atliekami ir kelios dienos po renginio.
Šventinis „Eurovizijos“ vakaras prasidėjo nuo visų finale dalyvaujančių atlikėjų parado. Į sceną jie žengė plojant žiūrovams ir grojant Nyderlandų šokių muzikos vunderkindui – žinomam didžėjui Pieteriui Gabrieliui, kuriam tėra šešiolika metų.
Vakaro vedėjams pristačius balsavimo procedūrą (nuskambėjus visoms dainoms, telefonu ar „Eurovizijos“ mobiliojoje programėlėje balsuoti galėjo ir Lietuva, tiesa, ne už savo šalies atstovus), ant scenos žengė pirmoji vakaro pretendentė į „Eurovizijos“ nugalėtojos titulą.
Kiprui atstovaujanti graikė Elena Tsagrinou parengė ugningą pasirodymą su šokėjomis. Tiesa, ne vienas pastebėjo, jog jos daina „El Diablo“ savo skambesiu smarkiai primena Lady Gagos hitus. Seksualiausia konkurso dalyve tituluojama dainininkė Kipre vis dar kelia bangas – trečiadienį prie šios šalies transliuotojo būstinės rinkosi protestuotojai, įsitikinę, kad daina propaguoja satanizmą. Nors iš tiesų ji – tiesiog apie karštus jausmus blogam vaikinui.
Antroji scenoje – albanų dainininkė ir modelis Anxhela Peristeri, tarp spalvingų dūmų atlikusi kūrinį „Karma“. Albanijos gerbėjai piktinosi, kad jai „Eurovizijos“ režisieriai skyrė antrąjį pasirodymo numerį finale. Kodėl? Nes baiminamasi, kad panašią blizgančią suknelę vilkinti artistė nublanks po nuodėmingas mintis keliančios kiprietės pasirodymo. Kaip bus iš tiesų, paaiškės vakaro pabaigoje.
Izraelietė Eden Alene į sceną žengė palengvėjusia širdimi – neramumai jos gimtojoje šalyje, paskelbus paliaubas, regis, pritilo. Jos numeris „Set Me Free“ – efektingas, su šokėjais, numetamu drabužiu, ryškiu priedainiu ir, kaip tvirtina konkursą analizuojantys „Eurovizijos“ specialistai, aukščiausia nata per visą konkurso istoriją.
Belgai „Hooverphonic“ – 26 metų istoriją turinti grupė, vadinama melomanų numylėtiniais šiame konkurse. Juodi drabužiai, vokalistės veidas ekrane, tamsiai romantiška dainos „The Wrong Place“ nuotaika – tai vienas tų pasirodymų, apie kuriuos itin teigiamai atsiliepia ir į „Euroviziją“ susirinkę kompozitoriai, ir euroviziniai konkurentai. Nereikia stebėtis – „Hooverphonic“ muzika ne šiaip jau daug metų skamba ir Holivudo filmuose, ir pilnose Europos koncertų salėse.
Rusijai atstovaujanti tadžikė Manizha į „Euroviziją“ neša feminizmo manifestą – daina „Russian Woman“ pasakoja apie seksizmą, su kuriuo šalyje susiduria moterys. Folkloro motyvai, suknelė, pasiūta iš įvairių Rusijos regionų atvežtų tautinių rūbų skiaučių, ekrane rodomas Rusijos moterų choras ir pabaigoje nuskambantis šūkis: „Mes esame pokyčiai“. Visa tai lemia, kad Rusijos galimybės užimti gana aukštą vietą finale vertinamos rimtai.
Po Rusijos – Malta su dainininke Destiny, turinčia įspūdingą, Amerikos soulo muzikos dievaites primenantį balsą. Vaikų „Euroviziją“ prieš kelerius metus jau laimėjusi maltietė scenoje pasirodė su šokėjomis, spindinčia suknele, spalvingomis vaizdo projekcijomis, savu „pirštų šokiu“ ir daina „Je Me Casse“. Kūrinio tema, beje, šiek tiek primena prieš trejus metus laimėjusios izraelietės Nettos „Toy“ – apie merginų pasitikėjimą savimi ir priekabiavimą, kurį jos patiria iš vyrų.
Portugalai „The Black Mamba“ – bliuzo ir soulo nuotaika nuspalvintą kūrinį „Love Is On My Side“ atliekantys kostiumuoti džentelmenai, kurių numeris turi ir stiprų retro prieskonį. Kalbama, kad šiuo lyrišku kūriniu, kurio dalis filmuojama juodai-baltai, portugalai bandė atkurti pergalingo Salvadoro Sobralio pasirodymo atmosferą. Beje, portugalų galimybės patekti į geriausiųjų dešimtuką prieš „Eurovizijos“ finalą buvo vertinamos labai gerai.
Ugningų serbių trijulė „Hurricane“, kurios dvi narės jau turi patirties „Eurovizijoje“, publiką pavergti bandė seksualumu ir energija – dainą „Loco Loco“ serbės atliko demonstruodamos įvairiausius šokio judesius, primenančius popžvaigždės Beyonce pasirodymus.
Britas Jamesas Newmanas į finalą pateko be pusfinalio barjero, nes britų transliuotojas BBC yra vienas iš penkių Europoje, skiriančių „Eurovizijai“ didžiausią finansinę paramą. J. Newmanas – žinomas dainų kūrėjas, parašęs hitų grupei „Rudimental“ ir Calvinui Harrisui, tačiau šį kartą dėmesio centre – jis pats.
Savo kūrybos dainą „Embers“ Europai pasiūlęs britas bandė pakelti nuotaiką žiūrovams – su vasarišku ritmu, scenoje pakabintais trimitais ir šokėjais, kurie scenoje šėlo su pučiamaisiais instrumentais rankose. Kūrinys – išties smagus, bet britai vis tiek stebisi, kad į „Euroviziją“ išvyko J. Newmanas, o ne gerokai žymesnis jo brolis, ir Lietuvoje viešėjęs dainininkas Johnas Newmanas.
Graikijos atstovė Stefania – saviškė Nyderlanduose, todėl tribūnos ją pasitiko itin garsiais plojimais. Būtent šioje šalyje gimusi ir gyvenanti artistė – buvusi Nyderlandų atstovė vaikų „Eurovizijoje“, taip pat – aktorė, vaidinusi populiariame seriale. Savo tėvų gimtinei atstovaujanti Stefania atliko 80-aisiais dvelkiantį kūrinį „The Last Dance“ –su šokėjais, kurie, pasitelkus televizinių triukų pagalbą, didžiąją dalį pasirodymo atrodė taip, lyg šoktų ne jie patys, o tik jų rūbai.
Šveicarijos dainininko Gjon`s Tears euroviziniai ginklai – apie dūžtantį pasaulį pasakojanti daina „Tout l`univers“, dramatiškas priedainis, aukštos natos ir tyras balsas. Nuotaika – šiek tiek primenanti prieš dvejus metus Nyderlandams pergalę iškovojusio Duncano Laurence`o pasirodymą, ir tai nestebina, mat vienas kūrinio autorių yra su Duncanu dirbantis Wouteris Hardy. Griūvančio pasaulio įspūdį sustiprino gana abstraktus numeris, kurio metu Gjon`s Tears dainavo stovėdamas ant scenoje poziciją keičiančių konstrukcijų.
Islandai „Daði og Gagnamagnið“, kaip ir antrąjį pusfinalį, finalą stebėjo viešbutyje. Kadangi vienam grupės nariui nustatytas COVID-19, į areną atvykti atlikėjai negalėjo, nes jiems teko izoliuotis. Tačiau konkurse jie rungėsi – vietoje gyvo pasirodymo buvo rodomas arenoje praėjusią savaitę surengtos repeticijos įrašas.
Šviesios nuotaikos daina „10 Years“, mielų keistuolių įvaizdis, pačių atlikėjų sugalvoti butaforiniai instrumentai – islandai šįmet „Eurovizijoje“ išties išsiskyrė iš minios, o dėl koronaviruso diagnozės gali sulaukti ir užuojautos balsų.
Buvęs populiarios ispanų grupės „Auryn“ vokalistas Blasas Canto – didelė žvaigždė savo šalyje. Jau keliolika metų brandinta jo svajonė patekti į „Euroviziją“ pagaliau virto tikrove. Daina „Voy A Quedarme“ – lyrinio atspalvio, ją lydėjo saulės užtemimo vaizdo projekcijos ir scenoje pakibęs mėnulis. Kaip sakė B. Canto, jam šis pasirodymas – itin svarbus ir jaudinantis. Mat „Euroviziją“ jis nuo mažens žiūrėdavo su savo senele, kuri nesulaukė jo pasirodymo – mirė nuo koronaviruso.
Moldovos atstovė Natalija Gordijenko, kurios užnugaryje – dainą ir režisierių parūpinęs Filipas Kirkorovas, scenoje pasirodė su keturiais šokėjais, kurie ne tik judėjo aplink, bet ir pasirodymo pradžioje jai suformavo „gyvąjį sostą“. Daina „Sugar“ – apie nuodėmingas svajones, o Natalija pasirodyme atrodė kaip tikriausia Moldovos Marilyn Monroe.
Vokietis Jendrikas – miuziklų aktorius, „Eurovizijai“ paruošęs linksmą numerį su socialine žinute. Daina „I Don`t Feel Hate“ – apie tai, jog į patyčias ir neapykantą reikia reaguoti ramiai, su humoru. Scenoje Jendrikas pasirodė su spindinčia ukulele ir šokėja, persirengusia gigantiška plaštaka. Šokdama ši plaštaka vis lyg netyčia atkišdavo vidurinį pirštą – kiek chuliganiška užuomina į dainos tekstą. Beje, prie šio pasirodymo prisidėjo ir „The Roop“ filmavimo komanda, taip pat – lietuvių grupės šokėjas Marijanas Staniulėnas.
Eurovizinę šventę tęsė suomiai „Blind Channel“, ir tai yra pavyzdys, jog „Eurovizijos“ rengėjai turi puikų humoro jausmą. Mat agresyvų roką ir repą derinantys suomiai pasirodymo metu norėjo rodyti būtent vidurinį pirštą, tačiau organizatoriai jiems tai uždraudė. Todėl suomiai linksminosi savaip – abu grupės vokalistai vidurinį pirštą tiesiog nusidažė raudonai. Ugnis, energija, pyktis – grupės daina „The Dark Side“ yra apie tai, koks blogas dalykas yra pandemija.
Lyriška bulgarė Victoria po savo pasirodymo pusfinalyje Lietuvoje lyginama su Ieva Zasimauskaite. Rami dainos „Growing Up Is Getting Old“ nuotaika, prasminga žinutė apie tai, kad ramybės ir prasmės reikia ieškoti grįžtant prie savo šaknų, ugnelių jūra ir stilizuota uola joje, smilčių lietus – visa tai tiesiog labai miela ir gražu.
Lietuviai „The Roop“ finalo scenoje pasirodė aštuonioliktieji ir tai, beje, yra vienas iš starto numerių, kuriuos gavę atlikėjai „Euroviziją“ iki šiol laimėdavo dažniausiai. Lietuvos atmintinai mokama daina „Discoteque“, geltonas šėlsmas scenoje, ošiančios tribūnos ir Vaidoto Valiukevičiaus pirštų šokis – darbas nuveiktas puikiai, beliko sulaukti Europos įvertinimo.
Ukrainiečiai „Go_A“ – vieni iš šio vakaro favoritų. Trankus, greitėjančio tempo elektroninės muzikos kūrinys „Shum“ – su folkloro elementais, vokalistė Kateryna atrodė kaip herojė iš filmo „Matrica“. Scenoje į maišus beriami grūdai, butaforinis miškas ir ekranuose bėgančios figūros – reikia pripažinti, kad ši diskoteka ne mažiau efektinga nei lietuvių.
Šypseną kėlė ir dainos tekstas apie sėjamas kanapes. „Nyderlandų žurnalistai įsitikinę, kad mes kažką bandome pasakyti apie legalią marihuaną jų šalyje. Iš tiesų tai ne“, – LRT.lt juokdamasis pasakojo vienas grupės narių.
Prancūzė Barbara Pravi nuo pat konkurso pradžios buvo vadinama viena realiausių pretendenčių laimėti šių metų „Euroviziją“. Jei taip nutiks, bus akivaizdu, kad jautrumas ir paprastumas gali nuginkluoti visą Europą. Barbara atrodė ir skambėjo kaip legendinė dainininkė Edith Piaf. Savo pasirodymą ji atliko prietemoje, visą nostalgišką dainos „Voila“ emociją perteikė vien balsu ir rankų judesiais.
Azerbaidžanietė Efendi – visiškai kitokia. Šokėjos, rytietiški skambesio elementai, vaizdo projekcijoje rodoma kobra, šaudomi fejerverkai, itin seksualūs drabužiai – visa tai dėl dainos temos. Mat kūrinys „Mata Hari“ – apie legendinę striptizo šokėją ir šnipę.
Toliau – dar vienas „Eurovizijos“ režisierių pokštas. Mat po azerbaidžanietės į sceną jie išleido TIX – norvegų atlikėją, kuris nuo pirmos viešnagės „Eurovizijoje“ dienos demonstravo simpatijas šiai artistei. Nervinių tikų kamuojamo artisto kūrinys „Fallen Angel“ – apie nelaimingą meilę, tad sutapimas – akivaizdus.
TIX, scenoje pasirodęs su angelo sparnais, grandinėmis ir keturiais velniūkščiais, Europai siuntė žinią – savo svajones gali pasiekti nepaisydamas jokių kliūčių. Beje, nevalingus veido trūkčiojimus šis atlikėjas parodė nusiimdamas tamsius akinius – tai pirmas sykis jo karjeroje, kai jis taip pasielgė.
Nyderlandų atstovą arena pasitiko garsiausiais plojimais, nors ši pozicija laikoma „mirtininko“, mat balsuoti už tą pačią šalį dvi „Eurovizijas“ iš eilės Europos publika dažniausiai nėra nusiteikusi. Iš Surinamo kilęs atlikėjas Jeangu Macrooy savo įkvepiančiu kūriniu „Birth Of A New Age“ siuntė žinią apie atvirumą ir įvairovę – visiems tiems, kurie didžiuojasi savo kilme, net jei dėl to patiria problemų ar priešiškumo.
Italijos rokeriai „Måneskin“ savo šalyje – didelės žvaigždės, o jau šeštadienio vakarą tokiomis gali tapti ir „Eurovizijoje“. Būtent jiems Europos lažybininkai prieš finalą prognozavo realiausias galimybes laimėti. Kodėl? Nes energinga daina „Zitti e buoni“ iš tiesų išsiskyrė aštriu gitarų skambesiu ir stiliumi, o patys atlikėjai – nepriekaištingai stilingi, persismelkę aštuntojo dešimtmečio roko dvasia ir neoficialiai užkulisiuose vadinami geriausiai atrodančia šio renginio grupe.
Priešpaskutinis vakaro pretendentas į „Eurovizijos“ nugalėtojo titulą – Švedijai atstovaujantis dainininkas Tusse. Pabėgėlis iš Afrikos, radęs naują gyvenimą Europoje, sužavėjęs šios šalies publiką ir į „Euroviziją“ atvykęs su daina „Voices“ – apie tai, kad kiekvienas balsas turi būti išgirstas, o visi žmonės yra lygūs. Užkulisiuose kalbama, kad Švedija į finalą galbūt pateko iš inercijos, o ši daina nėra tokia ryški kaip kai kurie ankstesnių metų kūriniai, tačiau balsas – išties gražus, o priedainis – įsimenantis.
Mūšį pabaigti patikėta San Marino dainininkei Senhit su ritminga, vasariška daina „Adrenalina“. Akivaizdu, kodėl būtent jai – į „Euroviziją“ ji sugebėjo prisivilioti ryškiausią šių metų konkurso žvaigždę, kartu su ja scenoje pasirodžiusį JAV reperį Flo Rida (kurio dalyvavimas nepakenks ir stengiantis sutelkti dėmesį į kitais metais JAV pirmąsyk „Eurovizijos“ principu vyksiantį konkursą). Efektinga ir skambi 26 šalių muzikinių grumtynių pabaiga.
Pasibaigus konkursantų pasirodymams ir paskelbus balsavimo pradžią, žiūrovų laukė specialus numeris, paruoštas šių metų konkursui. Nyderlandai garsėja elektronine šokių muzika, todėl scenoje pasirodė vienas žymiausių šios šalies didžėjų ir prodiuserių Afrojackas, paruošęs šou su klasikinės muzikos orkestru.
Pasirodymas prasidėjo ant garsaus Roterdamo Erazmo tilto, kur prie Afrojacko prisijungė dainininkas Wulfas, o tada persikėlė į „Ahoy“ areną, kur su didžėjumi dainavo atlikėja Glennis Grace.
Rezultatų laukiančiai Europai – dar vienas ypatingas pasirodymas ant trijų Roterdamo pastatų stogų. Savo pergalingų dainų fragmentus dovanojo ankstesnių „Eurovizijos“ konkursų laimėtojai: švedas Mansas Zelmerlowas (2015 m.), Nyderlandų grupė „Teach-In“ (1975 m.), belgė Sandra Kim (1986 m.), Nyderlandų dainininkė Lenny Kuhr (1969 m.), graikė Helena Paparizou (2005 m.) ir suomiai „Lordi“ (2006 m.).
Dar viena Europos žiūrovų laukusi dovana – specialus 2019 metų laimėtojo Duncano Laurence`o, kurio dėka „Eurovizija“ vyksta Roterdame, pasirodymas. Daina „Arcade“ ir naujas kūrinys – tiesa, atlikti ne taip, kaip buvo suplanuota.
Šią savaitę paskelbus, kad D. Laurence`ui nustatytas COVID-19, atlikėjas buvo priverstas izoliuotis ir „Euroviziją“ stebėti per televizorių, tačiau scenoje buvo rodomas sumontuotas pasirodymas iš jo anksčiau vykusių repeticijų Roterdamo arenoje.
2021-ųjų „Eurovizijos“ finalo akimirkos – LRT.lt nuotraukų galerijoje.
