Dvi ryškiausios naktinio dangaus planetos – Venera ir Jupiteris – šiąnakt bus matomos labai arti viena kitos. Tai vienas įspūdingiausių 2026 m. astronominių reiškinių. Tokio suartėjimo nepamatysime iki 2028 m., skelbia „National Geographic“.
Remiantis „Live Science“, šis Veneros ir Jupiterio susitikimas įvyks birželio 9 d. vakariniame danguje po saulėlydžio ir bus lengvai matomas plika akimi. Geriausias laikas stebėti bus praėjus maždaug 45 min.–2 val. po saulėlydžio. Tačiau akyli naktinėtojai galėjo pastebėti, kad planetos jau yra suartėjusios keletą dienų. Panašus vaizdas numatomas ir keletą naktų po birželio 9 d.
Veneros ir Jupiterio „bučinys“ įvyks Dvynių žvaigždyne. Šis duetas pasirodys tiesiai šalia lengvai pastebimų dvynių žvaigždžių – Polukso ir Kastoro. Nors dėl šviesos taršos gali būti sunku pamatyti visą žvaigždyną, Poluksas ir Kastoras yra pakankamai ryškūs, kad juos būtų galima pastebėti net iš miestų ir priemiesčių, skelbia „National Geographic“.
Šiąnakt šios dvi planetos atrodys esančios vos 1,6 laipsnio atstumu viena nuo kitos – tai maždaug tris kartus daugiau nei pilno mėnulio plotis. Norėdami išmatuoti šį atstumą naktiniame danguje, ištieskite ranką ir pakelkite vieną rodomąjį arba abu mažuosius pirštus vieną šalia kito.
Nepaisant grožio, šis priartėjimas tėra optinė iliuzija. Jupiteris, išorinė planeta Žemės atžvilgiu, bus daug toliau. Suartėjimo metu šis dujų milžinas bus nutolęs nuo Žemės maždaug šešiais astronominiais vienetais (a.v.), arba šešis kartus didesniu atstumu nei atstumas tarp Žemės ir Saulės. Tuo metu vidinė planeta – Venera bus nutolusi vos 1,2 a.v. – ji bus penkis kartus arčiau nei Jupiteris.
Tad kodėl planetas danguje matysime greta? Tai paaiškinti gali padėti skirtingi dangaus kūnų sukimosi greičiai.
Venera aplink Saulę apsisuka per 224,7 dienos, Žemė – per 365,25 dienos, o Jupiteris – per 11,86 metų. Kaip skelbia „The Planets Today“, Žemė šiuo metu sparčiai tolsta nuo Jupiterio, todėl atrodo, kad jis grimzta mūsų vakariniame danguje. Tačiau greičiau judanti Venera artėja prie Žemės, todėl atrodo, kad ji kyla mūsų vakariniame danguje.
Venera ne tik bus daug arčiau Žemės, bet ir švies daug ryškiau nei Jupiteris – iš Žemės Venera atrodys apie 7,5 karto ryškesnė nei Jupiteris.
Nors planetų suartėjimą galima matyti plika akimi, lengviau tai padaryti galima pasitelkus žiūronus. Su geru namų teleskopu arba fotoaparatu galbūt pavyks pamatyti ir kai kuriuos iš keturių didžiųjų Jupiterio palydovų – Ganimedą, Europą, Kalistą ir Ijo. Jie atrodys kaip šviesos taškeliai, išsirikiavę abipus milžiniškos planetos.
Birželiui ritantis į antrąją pusę, Venera ir Jupiteris išliks vienoje linijoje, tačiau atstumas tarp jų didės. Jupiteris vis labiau artės prie Merkurijaus, kuris yra arčiau horizonto, o Venera danguje pasirodys šiek tiek aukščiau.
Kitas didelis planetų „susitikimas“ įvyks lapkričio 15 d., prieš saulėtekį. Tuomet Jupiteris ir Marsas bus vos 1,2 laipsnio atstumu vienas nuo kito.
