Prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl galimos pagalbos kitai valstybei veikti prieš Lietuvą buvusiam kandidatui į prezidentus Eduardui Vaitkui pernai lankantis Baltarusijoje.
Apie tai rašoma birželio 5-osios prokuratūros dokumente E. Vaitkui, kurį matė BNS.
„Prokuroro nutarimu minėtas ikiteisminis tyrimas (...) yra nutrauktas konstatavus, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“, – rašoma dokumente.
Šią informaciją antradienį taip pat patvirtino Generalinė prokuratūra.
Dokumente nurodoma, kad E. Vaitkus tyrime buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas. Be to, jo atžvilgiu teisėsauga taikė Baudžiamojo proceso kodekse numatytą elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę.
Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui.
Kaip rašė BNS, tyrimas buvo pradėtas po to, kai E. Vaitkus Minske pareiškė Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą esant išrinktu neteisėtai, teigė, kad Lietuva eina lietuvių ir valstybingumo naikinimo keliu.
Šias jo mintis publikavo Baltarusijos naujienų agentūra „Belta“, įvairūs naujienų portalai. Anot jų, E. Vaitkus susitiko su partijos „BelajaRus“ vadovu, surengė spaudos konferenciją.
Pasak prokuratūros, tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pripažinti, kad E. Vaitkaus teiginiai formuoja išskirtinai neigiamą įvaizdį apie Lietuvos valstybę, palaiko priešiškų valstybių kartojamus naratyvus apie Lietuvą.
„Tačiau nebuvo nustatyta, kad jo pasisakymai, nuomonė ar interviu būtų sulaukę didelio atgarsio Baltarusijos ir Rusijos žiniasklaidoje, plačiai transliuojami, cituojami ir panašiai“, – teigiama prokuratūros pranešime.
Anot teisėsaugos, taip pat nenustatyta, kad E. Vaitkus būtų gavęs bet kokį finansinį atlygį už jo vizitą į Baltarusiją ir pasisakymus šios šalies propagandinėse žiniasklaidos priemonėse.
„Šių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad ikiteisminiame tyrime vertinamas E. Vaitkaus elgesys iš esmės buvo epizodinis, sietinas su porinkiminiu laikotarpiu 2024–2025 metais“, – nurodė Generalinė prokuratūra.
Jos duomenimis, ypač atsižvelgus į priešiškus santykius su Rusija ir Baltarusija konstatuotina, kad E. Vaitkaus elgesys yra „smerktinas moralės ir etikos požiūriais“ ir laikytinas „paneigiančiu pilietiškumo ir patriotiškumo esmę“, tačiau ne toks pavojingas, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę.
Prokuratūros vertinimu, tokios atsakomybės taikymas šiuo atveju neatitiktų konstitucinių proporcingumo ir protingumo principų.
BNS skelbė, kad po E. Vaitkaus išvykos į Baltarusiją prezidentas Gitanas Nausėda atėmė iš jo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžių.
Tai padaryti šalies vadovui rekomendavo Valstybės apdovanojimų taryba, nustačiusi, kad E. Vaitkus savo pasisakymais, antivalstybinių naratyvų sklaida pažemino apdovanotojo vardą.
2024-ųjų prezidento rinkimuose medikas E. Vaitkus surinko 7,31 proc. rinkėjų balsų ir liko penktas. Seimo rinkimuose jo vedamas Lietuvos liaudies partijos kandidatų sąrašas neįveikė 5 proc. rinkimų barjero – jį palaikė 2,64 proc. rinkėjų.
