Seimas po svarstymo pritarė sprendimui siųsti karius į Hormuzo sąsiaurį, už balsavo 87 Seimo nariai, prieš – du, o 15 susilaikė. Taip vyko balsavimas dėl Seimo nutarimo pakeitimo.
Praėjusią savaitę Seimo nacionaliniame saugumo ir gynybos komitete Lietuvos kariuomenės ir diplomatijos atstovai sakė, kad kol laukiama politinio sprendimo, jie kalbasi tiek su JAV kariuomene, tiek su Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės išminavimo misija.
Lietuvos diplomatai ir prezidentūros atstovai pabrėžia, kad toks Lietuvos indėlis „nebūtų susijęs“ su JAV ir Izraelio karu prieš Iraną ir atlieptų ekonomikai kylančias grėsmes dėl Hormuzo sąsiaurio Persijos įlankoje, kuriame įstrigo šimtai laivų, taip pat gabenančių naftą.
Balsavimo lentelėje Seime išsiskyrė „Nemuno aušros“ frakcija, 14 jos narių susilaikė nuo balsavimo. Prieš balsavo „valstietis“ Valius Ąžuolas, Mišrios Seimo narių grupės narys Vitalijus Šeršniovas.
Anot „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio, misija Artimuosiuose Rytuose jam kelia klausimų dėl įsitraukimo į konfliktą, taip pat jis įžvelgia grėsmę, jog esą bus pasinaudota pataisomis ir Lietuvos kariai bus nusiųsti į daugiau konfliktų kituose pasaulio taškuose.
Šiuo metu numatyta, kad į tarptautinę jūrinio saugumo užtikrinimo operaciją Hormuzo sąsiauryje gali būti siunčiama iki 5 Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų, priėmus pataisas, skaičius išaugtų iki 40.
Kalbamasi su JAV ir Europos valstybėmis
Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo atstovas pulkininkas Dainius Pašvenskas praėjusią savaitę komitete kalbėjo, kad kol kas pokalbiai labiau pažengę kalbantis su JK ir Prancūzija.
„Šiame etape kol kas aiškinamės, kokių reikia pajėgumų, tie, kurie planuoja operacijas, yra skirtinguose greičiuose. Britai ir prancūzai turi operacijos planą, yra paskelbę pajėgumų sąrašą, JAV su mumis dar nepasidalijo, koks bus operacijos planas (...). Esame pradiniame planavimo etape, kad po politinių susitarimų laiku galėtume reaguoti“, – sakė jis.
Kol kas Lietuva pasiūlė išminavimo komandą su povandeniniu robotu, ji nesiųstų laivų. Žinoma, kad tokia galimybė ypač domina amerikiečius.
„Apie laivą dabar nekalbame, nes tai pareikalautų didesnio ribinio skaičiaus, kalbame apie tam tikrus minkštuosius, lengvuosius pajėgumus, kuriuos galėtume greitai dislokuoti regione“, – minėjo viceministras Karolis Aleksa.
Projektu numatoma įtvirtinti teisinį pagrindą, pagal kurį iki 40 Lietuvos kariuomenės karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų būtų siunčiami dalyvauti tarptautinėse jūrinio saugumo bei laivybos laisvės užtikrinimo operacijose Hormuzo sąsiauryje. Taip siekiama prisidėti prie tarptautinių pastangų užtikrinti laivybos laisvę ir regiono saugumą.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, kad Lietuvos kariuomenė prisidėtų prie operacijos siųsdama išminavimo, pajėgų apsaugos, žvalgybinius ir kitus gynybinius pajėgumus.
Ministras taip pat pažymėjo, kad šios tarptautinės operacijos būtų nesusijusios su JAV ir Izraelio prieš Iraną vykdoma karine kampanija.
Šį dokumentą Seimas svarsto skubos tvarka.
Prezidentūra praėjusį penktadienį pranešė, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda sulaukė atsakymo į Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) lyderiui Donaldui Trumpui siųstą laišką. Jame Baltųjų rūmų šeimininkas dėkojo Lietuvai už jos išreikštą pasirengimą prisidėti prie laivybos laisvės užtikrinimo Hormuzo sąsiauryje.
Kaip skelbta, sprendimą pritarti šalies jungimuisi prie tarptautinių pastangų sudaryti sąlygas laisvai laivybai Hormuzo sąsiauryje Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė gegužę.
Prezidentūra taip pat nurodė, kad Lietuva, atsižvelgdama į JAV poreikius, taip pat yra pasirengusi suteikti logistinę paramą ir leisti naudotis savo karine infrastruktūra.
