Seimo opozicijai siekiant inicijuoti laikinąją tyrimo komisiją dėl Registrų centro (RC) duomenų nutekėjimo, konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, jog tai, kad valdžia tinkamai neinformavo visuomenės apie dėl šio incidento kilusią grėsmę – žmogaus teisių pažeidimas. Už jį esą turi būti prisiimta politinė atsakomybė.
„Tyrimų komisija yra inicijuojama, kai yra valstybiškai svarbių klausimų temos. O mūsų duomenų apsauga ir bandymai tuos duomenis pavogti, išpumpuoti bei negebėjimas duomenis apsaugoti – mūsų visų žmogaus teisių pažeidimas. Todėl reikia ištirti, kas už tai yra atsakingas“, – antradienį Seime žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
„Teisėsauga tiria teisinę atsakomybę ir visus priežastinius ryšius. Laikinoji tyrimų komisija tirtų politinę atsakomybę. Pavyzdžiui, paprastas klausimas – ar buvo priimtas formalus ar neformalus sprendimas neinformuoti visuomenės pusantro mėnesio, nors europinis reglamentas reikalauja visa tai padaryti per 72 valandas, nedelsiant. Ar buvo bandymų nuslėpti šią informaciją? Tai yra labai svarbūs klausimai“, – tikino konservatorius.
Liberalų sąjūdžio partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat pabrėžia, kad tyrimų komisijos svarbiausia funkcija būtų išsiaiškinti, kieno yra politinė atsakomybė dėl pavogtų registro duomenų.
„Komisija yra apie politinę atsakomybę. (...) Taip, mes matome, kad keičiasi koalicijos sudėtis ir kai kurių žmonių Vyriausybėje gali nebelikti. Tačiau tai niekaip nepakeičia fakto, kad 600 tūkst. vienetų informacijos buvo pavogti ir politikai, kurie turėjo tą žinojimą labai anksti, nesiėmė priemonių informuoti gyventojus dėl jiems kylančio pavojaus“, – žurnalistams kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
„Manau, kad labai blogas precedentas būtų, jei šios skandalingos istorijos, dėl kurios atsakomybę yra bandoma permesti šiek tiek žemesniam lygmeniui, mes niekaip nepanagrinėtume ir nesureaguotume. Todėl laikinoji tyrimo komisija yra prasminga. Aišku, įdomu, kad ji tokiu metu, kai dalis buvusios koalicijos jau galėtų palaikyti laikinosios tyrimų komisijos kūrimą, o dalis būsimos koalicijos taip dar galėtų palaikyti“, – teigė liberalė.
Situacija, į kurią politikė referuoja, susidarė po to, kai šeštadienį socialdemokratai paskelbė, jog nutraukia koalicinius santykius su „Nemuno aušra“ ir pradės derybas dėl valdančiosios daugumos sudarymo su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. V. Čmilytė-Nielsen neatmetė, jog pastarieji gali persigalvoti dėl savo sprendimo palaikyti laikinosios tyrimo komisijos sudarymą.
„Yra tokia tikimybė, be jokios abejonės. Bet, sutikite, kad tai būtų keistas dalykas. Dar praėjusią savaitę jie padėjo rinkti parašus ir patys pasirašinėjo, o jei dabar jie kitaip darys – apie juos tai daug ką pasakys“, – sakė Seimo narė.
L. Kasčiūnas tuo metu vylėsi, jog demokratai laikysis savo žodžio ir pabrėžė, jog balsavime dėl tyrimo komisijos sudarymo esminis bus „aušriečių“ vaidmuo.
„Mes labai tikimės, kad jų parašai yra tvirti kaip uola. Tai, kad jie yra išreiškę iniciatyvą su mumis, reiškia, kad jie palaikys sprendimą inicijuoti komisiją šiandien. Galbūt galimi tarpiniai variantai. Dalis, matyt, balsuos, dalis išeis pasivaikščioti – visokių variantų būna“, – teigė konservatorius.
„Labai svarbu, ką darys „Nemuno aušra“, nes kol kas turime 4 parašus iš jų. Neabejoju, kad tie 4 balsuos, bet kaip visa frakcija. Tai gali ir lemti, tiesą sakant, nes 4 žmonės yra Mišrioje Seimo narių grupėje, kurie parėmė. Sakyčiau, kad matematiškai ir aritmetiškai įtempta situacija. Bet jei reikėtų lažintis, matyt, kad gali šiek tiek pritrūkti. Nebent, jei Juozas Olekas darkart persigalvos ir balsuos už, nes 5 valandas turėjome ir jo parašą“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
Olekas: laikinajai tyrimo komisijai dėl RC incidento – ne laikas
Seimo pirmininkas Juozas Olekas mano, kad laikinoji tyrimo komisija dėl Registrų centro (RC) duomenų vagystės turėtų būti suformuota vėliau, teisėsaugai ištyrus situaciją ir pateikus informaciją.
„Komisijos, mano supratimu, reikėtų luktelėti, kol turėsime aiškesnius tyrimus ir medžiagą, koks čia tas įvykis būtų. Girdime, kad prokuratūra dar plečia tą tyrimą, tad reikia sulaukti visos informacijos ir turėti atsakymą“, – antradienį Seime žurnalistams sakė J. Olekas.
Tiesa, socialdemokratas neatmeta, kad tai, kaip buvo susitvarkyta su informavimu dėl nutekėjusių Nekilnojamojo turto registrų ir galimai pavogtų asmeninių duomenų, reikalauja dėmesio ir papildomų sprendimų.
„Man atrodo, kad mums reikėtų dar kartą peržiūrėti visus aktus ir tą tvarką, kaip reikia informuoti, nes mes dabar norime, kad kažkas iš politikų informuotų, bet ar tikrai čia tas kelias, kuris turėtų būti“, – svarstė parlamento vadovas.
„Prokuratūra kartais pateikusi (politikams – ELTA) medžiagą vėliau klausia, kodėl (visuomenė – ELTA) buvo informuota. Šie dalykai turėtų būti dar kartą peržiūrėti – kas yra įstatymuose ir tvarkose bei kas yra praktikoje, kuri dabar galbūt nebuvo visai tinkama“, – teigė J. Olekas.
Nepaisant to, jis tikino, jog politiniams veiksmams dėl šio incidento šiuo metu yra per anksti.
„Matote, kol neturi atsakymų dėl teisinių dalykų, tai ir politiškai labai sunku įvertinti tuos dalykus. (...) Politinė atsakomybė čia niekur nedings – ji išliks, jei tokia bus ir bet kada bus galima tai padaryti. Tiesa, reikia turėti tikrą informaciją, kuria disponuojant galima kalbėti ir apie politinę atsakomybę“, – sakė politikas.
Kelia 19 klausimų
Jei tyrimo komisija būtų sudaryta, ji bus įpareigota atlikti tyrimą ir atsakyti į 19 klausimų. Jie daugiausia susiję su valstybės registrų kontrole ir apsauga, incidento chronologija, institucijų atsakomybe, veiksmais ir visuomenės informavimu sužinojus apie duomenų nutekinimą.
Anksčiau L. Kasčiūnas teigė, kad komisija darbą turėtų atlikti per vasarą, posėdžiai būtų atviri.
ELTA primena, jog Generalinė prokuratūra atlieka tyrimą dėl nuo sausio iš RC galimai nutekintų daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto registro išrašų, dėl to patirta žala siekia ne mažiau nei 111 tūkst. eurų.
Duomenų apsaugos inspekcijos teigimu, per vagystę paveiktų gyventojų skaičius yra kiek mažesnis – siekia apie 0,5 mln.
Dėl incidento ikiteisminį tyrimą pradėjo Generalinė prokuratūra. Ji skelbė, kad tyrimą pradėjo tą pačią dieną, kai buvo gautas pranešimas apie įvykį – balandžio 15 d.
Tuo metu iš pareigų pasitraukęs buvęs RC vadovas Adrijus Jusas teigė, kad didelės apimties duomenų nutekėjimas iš registrų pastebėtas dar balandžio pradžioje, tačiau galimybes pranešti apie incidentą ribojo teisėsaugos pradėtas tyrimas.
Anot jo, apie situaciją iškart informuotos institucijos, tarp kurių – ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM).
Viešoje erdvėje kilus pasipiktinimui, kodėl apie duomenų vagystę visuomenė nebuvo informuota iškart ir šiuo klausimu dėl atsakomybės išsiskyrus politikų nuomonėms, Generalinė prokuratūra tvirtino, kad apie incidentą pranešti įpareigotas buvo RC.
Pati valstybės įmonė nurodė, kad Generalinė prokuratūra nedraudė gyventojams pranešti apie jų duomenų vagystę. Anot RC, gavus šį atsakymą, buvo rengiamas techninis įrankis, kuriuo informuoti gyventojai.
Įrankis, leidžiantis gyventojams pasitikrinti, ar jų duomenys buvo pavogti, RC paleistas gegužės 25 d., praėjusią savaitę.
