Keliasdešimt eurų ir gausi pažymėjimą, kuris esą išvaduoja nuo prievolės paklusti Lietuvos įstatymams. Lietuvoje vis daugiau kalbama apie naują religinę bendruomenę, pasivadinusią Gaudijos vaišnavais. Diskusijų sukėlė tai, kad šie žmonės kalba tik apie politiką, ne dvasinius klausimus, komentatoriai net mano atradę sąsajų su Rusija, vadina bendruomenę grėsme valstybei.
„Jei Dievas sakys dėtis kaukes – užsidėsime“
Jie sako, kad galbūt jums nereikia asmens dokumento, įstatymų, o pastaruoju metu išpopuliarėjo tvirtindami, kad neprivaloma laikytis karantino reikalavimų, nešioti kaukių ir skiepytis. Manoma, kad Lietuvoje šiai bendruomenei priklauso keli šimtai žmonių, ji renkasi Kėdainiuose.
„Globalinė sistema pradėjo dėti pavadėlius, ant nosies dėti. Aš tada sakau, pala, aš iš Dievo esu. Vydūną galima pasiskaityt. <...> Ir tada supranti, kad jei Dievas sakys, dėkitės kaukes – užsidėsime. Bet jis niekur nepasakė“, – tai viename vaizdo įraše girdimi judėjimo lyderio Žilvino Užkuraičio žodžiai pristatant idėjas, kuriomis vadovaujasi.
Pastaruoju metu ne vienas sužinojo apie mažai girdėtą bendruomenę Gaudijos vaišnavus ir suverenų – nuo valdžios neva nepriklausomų – žmonių judėjimą. Raginimai atsisakyti asmens dokumentų ir įsigyti vadinamąjį suvereno pažymėjimą, priešintis karantinui ir pandemijos valdymui, draugiški ryšiai su Lietuvoje prieštaringai įvertintu vadinamuoju Šeimų maršu ne vienam sukėlė įtarimą, kodėl Lietuvoje staiga išpopuliarėjo religinis judėjimas, aršiai kalbantis prieš valstybę.
Vienas bankas net nutraukė paslaugų teikimą šiai bendruomenei, motyvuodamas tuo, kad ji tvirtina, jog įstatymai jai negalioja.
Formaliai ši bendruomenė yra Krišnos sąmonės judėjimo – vaišnavizmo atšaka, judėjimo sekėjai populiariai vadinami krišnaitais.
Vilniaus Krišnos sąmonės bendruomenės Indijos tradicijoje atstovas ryšiams su visuomene Saulius Domarkas LRT.lt papasakojo, kaip nuo bendruomenės atskilo prieštaringai vertinamų minčių skleidėjai.
Pašnekovo teigimu, šiai bendruomenei būdinga turėti skirtingų mokytojų, atšakų, tačiau šįkart kilo beprecedentis ir labai nemalonus konfliktas.
„Daugelis mokymo grupių skyla net ne mokymo, o asmenybių pagrindu. Ž. Užkuraitis yra buvęs Kėdainių Krišnos sąmonės bendruomenės narys. <...> Jis teigia, kad jo idėjos yra teisingos, o visi kiti neteisingai daro, ir nuo jo buvo atsiribota, kadangi jis tai darė gana agresyviai, nepagarbiai“, – aiškina pašnekovas.
Tvirtina esantys aukščiau politikos
Vilniaus Raugyklos gatvėje esančioje šventykloje, kaip ir kitų Lietuvos konfesijų namuose, per karantiną buvo laikomasi rekomendacijų apriboti apeigas, daug kas pamena, kad neliko ir žymiųjų vaišnavų eitynių miesto gatvėmis.
Atrodo, kad kitaip į pandemiją žiūri atsiskyręs suverenų judėjimas – neseniai vyko masinis renginys, vadinamas kongresu.
Dar prieš kelis dešimtmečius toks šventas žmogus galėjo eiti tiesiai pas prezidentą ir jokia apsauga, jokia sargyba jo nebūtų sustabdžiusi, nes jis yra aukščiau.
Saulius Domarkas
S. Domarko teigimu, vaišnavizmo sekėjai kalba apie politiką, jiems rūpi aiškintis visuomenės klausimus. Tačiau pašnekovą stebina, kad nauja religinė bendruomenė kuriama ne dėl dvasinių klausimų, o tik dėl politikos.
Šie žmonės apsilankė vadinamajame Šeimų marše, kuriame buvo reikalaujama Ingridos Šimonytės ir kelių ministrų atsistatydinimo, Stambulo konvencijos bei Partnerystės įstatymo išbraukimo iš Seimo darbotvarkės.
Jie bendradarbiauja su alternatyviais save vadinančiais naujienų kanalais, boikotuoja vakcinas.
S. Domarkas sako – indiškoje tradicijoje išties yra šventais vadinamų žmonių, jie gerbiami labiau nei kitos kastos, politikai.
„Dar prieš kelis dešimtmečius toks šventas žmogus galėjo eiti tiesiai pas prezidentą ir jokia apsauga, jokia sargyba jo nebūtų sustabdžiusi, nes jis yra aukščiau. Bet vėlgi iš jo tikimasi superdorovinio elgesio ir, jei jis elgiasi ne taip, to statuso jis greitai netektų, sakytų, apsimetėlis.
Nukentėjo bendruomenė, bankai sąskaitas uždarė.
Žilvinas Užkuraitis
Tu gali užsiregistruoti bendruomenėje ir sakyti, kad esi šventas žmogus, kuriam negalioja įstatymai, o iš tiesų taip nėra, esi toks pat žmogus, koks ir buvai. Tau šviesmečiai iki to šventumo“, – suverenų judėjimo idėjas kritikuoja S. Domarkas.
Su žiniasklaida kalba nenoriai
LRT.lt susisiekė ir su Ž. Užkuraičiu, naujo judėjimo lyderiu, bandėme paklausti jo nuomonės, ką mano apie kritikus. Pašnekovas neslėpė priešiškumo žiniasklaidai ir mintimis dalijosi nenoriai.
„Nukentėjo bendruomenė, bankai sąskaitas uždarė“, – jis tvirtino, kad viešumas judėjimui pakenkė.
Paklaustas, ar judėjimas nepriešina žmonių ir valstybės, jis kritikavo politikų sprendimus.
„Galimybių pasas, aišku, supriešina, vienus žmones idiotais padaro, nes jie turi Lietuvos Respublikos pasus. <...> Toks jausmas, kad apie nieką šnekam, nepagaunu kampo“, – į kalbas nesileido jis.
Pašnekovas pridūrė, kad judėjimas nėra susijęs su politika.
„Mane apstulbinote, kad apie politiką kažkas kažkur kalba. Man asmeniškai niekas nieko nesakė“, – teigė Ž. Užkuraitis.
Jis teigė Šeimų gynimo marše lankęsis tik todėl, kad ten dalijo lankstinukus.
Kilo klausimų ir dėl ryšių su Rusija
Viešojoje erdvėje pasigirsta ir kitas rimtas kaltinimas prieštaringai vertinamam judėjimui – esą jis susijęs su Rusija. Gaudijos vaišnavų bendruomenė dažnai dalyvauja interneto laidose tuose kanaluose, kuriuos Valstybės saugumo departamentas pripažino antivalstybiniais ir prokremliškais, neseniai vykusiame renginyje sveikinimo žodį pakvietė tarti šnipinėjimu Rusijai įtariamą Algirdą Paleckį.
Iš Rusijos yra labai garsus Olegas Torsunovas. Kai atvažiuoja į Lietuvą, jis surenka tūkstančius žmonių, kalba apie ajurvedą, sveikatos mokslą, taip pat vaišnavų tradiciją.
Saulius Domarkas
Internete gausu vaizdo įrašų iš Rusijos – ten veikia panaši vadinamųjų gyvų žmonių bendruomenė, kurios nariai karpo pasus, o sustabdyti policijos sako esą aukščiau įstatymo.
Ž. Užkuraitis tvirtina apie tokį judėjimą niekada negirdėjęs. Tuo metu Vilniaus Krišnos sąmonės bendruomenės atstovas Saulius Domarkas sako, kad paaiškinimas dėl tariamos Rusijos įtakos yra paprastesnis.
„Kiek aš pažįstu Ž. Užkuraitį, kitus vaišnavus… Ne, aš nežinau jokių sąsajų su Rusijos politika, Rusijos įtaka. Rusijos įtaka gali pasireikšti kitais atžvilgiais, nes labai daug senesnės kartos žmonių, taip pat Krišnos sąmonės judėjimo narių nemoka anglų kalbos, bet moka rusų kalbą, jie klausosi rusų mokytojų. Iš Rusijos yra labai garsus Olegas Torsunovas. Kai atvažiuoja į Lietuvą, jis surenka tūkstančius žmonių, kalba apie ajurvedą, sveikatos mokslą, taip pat vaišnavų tradiciją. <..> Įžvelgti čia Rusijos įtaką, sakyčiau, yra perviršis“, – mano S. Domarkas.
Kai kurie JAV piliečiai ėmė teigti, kad jie nėra JAV piliečiai, o atskiri žmonės ir dėl to paklūsta tarptautinei jūrinei teisei.
Alfredas Buiko
Taigi, tiesioginio naujo religinio judėjimo ryšio su Rusija dar niekas neįrodė, tačiau tiesa ta, kad daug informacijos apie dvasingumą, taip pat sveiką mitybą, netradicinę mediciną, galiausiai mistiką ir paranormalų pasaulį Lietuvą išties pasiekia iš Rusijos.
Vilniaus universiteto mokslininkas, religijotyrininkas Alfredas Buiko LRT.lt paneigė, kad suverenų judėjimas – importas iš Rusijos. Tačiau jis pabrėžė, kad sąmokslo teorijos gali būti hibridinio karo ginklas, tiesa, pašnekovas nemano, kad Lietuvos kaimynė kuria tokius judėjimus specialiai. Tačiau gali paremti asmeninę nuomonę, visuomeninius judėjimus, jei tai palanku.
„Suvereno, arba laisvo žmogaus, sovereign citizen variantas atsirado pirmiausiai prieš 50 metų JAV. Kai kurie JAV piliečiai ėmė teigti, kad jie nėra JAV piliečiai, o atskiri žmonės ir dėl to paklūsta tarptautinei jūrinei teisei“, – sako pašnekovas.
Jis atkreipia dėmesį, kad Rusijoje tokias nesistemines mintis sklisti skatina nepasitikėjimas valstybe.
Sieja su nesaugumo jausmu
Tačiau ne mažesnių problemų turi ir Vakarai.
„Rusija, kaip ir JAV, yra didelės šalys su labai išsivysčiusia masinės medijos kultūra ir jos plėtojimu ir su labai dideliu kiekiu žmonių, kurie yra socialiai, ekonomiškai ar kaip nors kitaip sudėtingoje situacijoje“, – apie prielaidas kilti racionaliai nepaaiškinamiems judėjimams kalba A. Buiko.
Tuo metu Vilniaus Krišnos sąmonės bendruomenės atstovas S. Domarkas pritaria, kad radikalus religinis judėjimas šiandien iškilo neatsitiktinai.
„Aš manyčiau, neišplaukia iš idėjos, išplaukia greičiau iš to nesaugumo jausmo, kurį šiuolaikinė valstybė sukuria eiliniam piliečiui: nesaugumo dėl darbo, dėl tos pačios pandemijos, valdžios svyravimų į vieną, į kitą pusę dėl partnerystės, Stambulo konvencijos, kitų dalykų ir daugiausia, mano žiniomis, žmonės išgyvena dėl įtakos savo vaikams, [manoma] kad iš jų atimama teisė auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus. <....>
Ir tas nesaugumo jausmas, manau, verčia žmones burtis į įvairias organizacijas, tokias kaip Šeimų maršas, kaip Gaudijos vaišnavų bendruomenė, kuri siūlo žmonėms kažkokią viltį, dažnai nepagrįstą viltį: apsaugoti savo narius nuo neadekvačios valstybės politikos. Priežastis nėra vaišnavizmo idėjos, priežastis yra [nesaugumo jausmas] šiuo laikotarpiu“, – mano pašnekovas.
S. Domarkas prognozuoja, kad judėjimas ilgai neišsilaikys: jis greitai nuvils tuos, kurie iš jo laukia daugiau, nei būtų galima tikėtis iš politikos, – šventumo.
„Šventas žmogus suvokiamas kaip drovus, kuklus, su juo malonu ir džiaugsminga bendrauti. Atrodo, tokiam žmogui galėtume atverti visas duris, galbūt jis galėtų pakilti ir virš visų įstatymų, gal jis ir padarys ką nors labai protingo. Bet kai tas žmogus, kuris reikalauja sau visų teisių, yra toks kritiškas, nesukalbamas, nebendraujantis, prasideda abejonės“, – sakė Vilniaus Krišnos sąmonės bendruomenės atstovas.
Teisininkė: bankas turėjo teisę uždaryti sąskaitą
Teisininkė, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytoja doc. dr. Indrė Isokaitė-Valužė atkreipia dėmesį, kad religinės bendruomenės turi ne tik teisių, bet ir pareigų.
„Religija, tikėjimas gali būti pagrindas vietoj privalomosios karo tarnybos rinktis alternatyvią, darbo, tarnybą, tačiau religija ar tikėjimu negali būti pateisinamas įstatymų nevykdymas ar nusikaltimas. Taigi laisvė išpažinti ir skleisti tikėjimą ir religiją nėra absoliuti, pavyzdžiui, jei reikia garantuoti viešą tvarką ar visuomenės saugumą, ribojimai galimi“, – pateikia pavyzdį teisės ekspertė.
Ji pridūrė, kad jūrinė teisė, kuri dažnai minima judėjimo atstovų, niekaip nesusijusi su asmenimis, neturinčiais paso. „Ne jiems ji skirta“, – sakė I. Isokaitė-Valužė. Pasak teisininkės, jūrinė teisė reguliuoja pasaulio jūrų ir vandenynų naudojimo ir išsaugojimo klausimus.
I. Isokaitė-Valužė neįžvelgia nieko neįprasto ir tame, kad komercinis bankas nusprendė sustabdyti paslaugų teikimą prieštaringai vertinamai grupuotei.
„Natūralu, kad įstatymų laikymasis yra ir bankams, ir jų klientams taikytina sąlyga. Diskusijų galėtų kelti, pavyzdžiui, įtariamas diskriminavimas, nepagrįstas ir perteklinis asmens duomenų rinkimas ar panašūs atvejai, bet ne bendras ir visuotinai suvokiamas reikalavimas laikytis teisės normų, kuris kiekvienam teisėtai veikiančiam juridiniam asmeniui neturėtų sukelti problemų“, – LRT.lt sakė teisininkė.
