Rūtos MUR muzikinėje karjeroje – simbolinė sukaktis. LRT RADIJO laidoje „Vasaros popietė“ dainininkė Rūta MUR dalijasi savo kūrybine kelione, kuri prasidėjo visai netikėtai – vieną liepos dieną, kai į rankas pakliuvo sintezatorius. Vasaromis Rūta nekuria – jos, sako, skirtos patirti, o tikroji kūryba gimsta tik rudenį.
– Nuo kada pradėjai skaičiuoti savo muzikinės karjeros pradžią?
– Pradėjau skaičiuoti nuo 2015-ųjų liepos 15 dienos. Būtent tą dieną atsitiktinai į mano rankas papuolė sintezatorius, su kuriuo įrašiau pirmą savo muzikinę kompoziciją. Aš savo kelią skaičiuoju nuo pirmo prisilietimo prie kūrybos, o pirmasis viešasis pasirodymas įvyko kiek mažiau nei po metų – 2016 metų birželio mėnesį.
– Ar pirmasis tavo kūrinys išvydo dienos šviesą?
– Pirmieji kūriniai nugulė į stalčių, daviau juos paklausyti tik savo draugams, tik vėliau kažkas pradėjo pasirodyti viešoje erdvėje. Net ir šiandien, to meto kūrinių nebūtų įmanoma rasti internete, jų neberasčiau ir savo pačios kūrybiniuose stalčiuose.
– Kaip tu linkusi leisti savo vasaras? Kas tau yra vasara?
– Pastarąsias vasaras jaučiu spaudimą veikti kažką įspūdingo: važiuoti prie ežero, važiuoti prie jūros, važiuoti į gamtą. Jeigu noriu pailsėti namuose, mane pradeda griaužti kažkoks kirminėlis, nes Lietuvoje šiltos dienos tęsiasi trumpai, atrodo, jog būtų gėda jų neišnaudoti.
– Iš kur tu manai ateina tas spaudimas kažką veikti?
– Man asmeniškai didžiausią spaudimą daro oras, man atrodo, kad turiu išnaudoti kiekvieną gero oro akimirką. Neneigsiu, likę metų laikai man yra labai sudėtingas laikotarpis, tačiau girdėjau, kad nemažai žmonių susiduria su tokiu spaudimu. Kitas dalykas, prie to prisideda socialiniai tinklai, kuriuose matai, kaip nuostabiai visi leidžia laiką.
– Kada skiri daugiausia laiko kūrybai?
– Vasarą niekada nekuriu, per visus dešimt metų, vasaros metu esu parašiusi gal tik vieną kūrinį. Mano kūrybinis potencialas atsiskleidžia būtent rudenį, atrodo, kad vasarą prisigeriu patirčių, o rudenį galiu prisėsti ir ramiai kurti. Vasarą sėdėti studijoje yra neįmanoma, juolab, kad vasarą daug koncertų.
– Kaip tau sekasi suderinti poilsį ir koncertus? Ar moki išlaikyti balansą?
– Kol kas mano gyvenime viskas vyksta labai subalansuotai. Kartais būna intensyvesnių savaičių, tačiau viskas yra gerose ribose. Nors jau praėjo dešimt metų, aš jaučiuosi vis dar bestatanti savo karjerą. Dabar yra tas laikas, kai turiu dar augti ir auginti savo kūrybą.
Prieš pusantro mėnesio išsilaikiau motociklo teises, dabar žvelgiu į savo vasaras ir klausiu – ką aš veikdavau. Motociklas man yra didelis atradimas, atrodo, kad užsidedi sparnus ir skrendi.
– Ar turi mėgstamą maršrutą?
– Kartais nesinori ieškoti naujų maršrutų, tada važiuoju iki Trakų, žinau tokią slaptą vietelę, kuri nuveda mane prie pat ežero, ten mėgstu pabūti su savimi.
– Kodėl nusprendei pradėti kurti lietuviškai?
– Rašymas lietuvių kalba yra gerokai intymesnis procesas, jaučiu didesnę atsakomybę nenusišnekėti, tačiau neturiu sąmoningo atsakymo, kodėl staiga perėjau į lietuvių kalbą. Tikriausiai norėjau pabandyti kažką naujo, bet tai atėjo iš širdies.
Aš esu baigusi lietuvių kalbos filologiją, suvokiu atsakomybę už savo žodžius, todėl į savo kūrybą stengiuosi įtraukti kuo daugiau prasmių.
– Kokius jausmus bando perteikti tavo daina „Jausmas kitoks“?
– Man ši daina iki šiol yra mįslė. Į šią dainą sudėjau šiek tiek beprotybės, kvailiojimo, nors daina mena apie vidų ardantį laiką. Aš nusprendžiau perteikti linksmą chaosą.
– Ar koncertuojant jauti skirtumą tarp skirtingų miestų publikų?
– Tikrai nesvarbu, kur koncertuoju, mano klausytojas yra, atrodo, atpažįstamas. Ar būčiau Palangoje, ar Žagarėje, ar Vilniuje, aš jaučiuosi taip pat šiltai priimama ir galinti būti savimi.
Viso pokalbio klausykite čia:
