Antradienį, vilkėdamas stilizuotą kalinio uniformą, menininkas Lukas Svirplys sostinėje surengė performansą „Patys kalti“, kurio metu atbulomis žingsniavo nuo Seimo iki teismo posėdžio, vykstančio Vilniaus rajono apylinkės teismo rūmuose, taip siekdamas atkreipti dėmesį į žmogaus teisių problemas Lietuvoje.
Performansą įkvėpė asmeninės patirtys
Gana šaltą ir snieguotą rytą menininkui teko įveikti 5 km per miestą. LRT.lt jis prisipažino, kad kol pradžioje buvo lydimas vidoegrafų Marijos Samalavičiūtės ir Airido Urbanavičiaus, jautėsi saugiai ir tarsi pateisino ėjimą atbulomis ar tokį aprangos pasirinkimą. Atrodo, tada ir praeiviai turėjo jam pateisinimą.
„Tačiau likęs vienas pajutau nesaugumą. Gatvėje daugėjo žmonių, didėjo automobilių srautas. Kas mojavo, kas pypsėjo, kas klausė, kur einu, kas nekreipė jokio dėmesio. Aš skubėjau, kelis kartus paklydau. Juokiausi mintyse, jog šis performansas yra geras būdas ir patikrinti, kaip veikia žemėlapių sistemos pėstiesiems. Ne visur buvo oficialūs pėsčiųjų takai, teko pasivaikščioti takeliais, kalneliais. Sniegas, lengvas šaltukas ir ledas taip pat negelbėjo.
Keista buvo eiti atbulomis, akimis palydėjęs Seimo rūmus, ėjau link tikslo – teismo rūmų, kurių nemačiau, ėjau pirmą kartą iki šios lokacijos, viskas buvo nauja. Pasiekęs tikslą bene pirmą kartą džiaugiausi pamatęs teismo rūmus“, – įspūdžiais po savo performanso „Patys kalti“ dalijosi menininkas.
Šį performansą įkvėpė asmeninės patirtys bei žmogaus teisių problematika Lietuvoje. LGBTQ+ bendruomenei priklausantis menininkas žino, kas yra patyčios internete ar įžeidžiantys praeivių šūksniai, grasinimai. Prieš beveik trejus metus Lukas su buvusiu vaikinu gatvėje buvo sekami, įžeidinėjami ir sulaukė grasinimų tiesiog dėl to, kad ėjo susikibę už rankų.
Dėl šio įvykio vis dar vyksta teisiniai procesai, kaip tik šią dieną jis ėjo į savo paskutinį teismo posėdį, byla yra pasiekusi Europos Žmogaus Teisių Teismą. Žinomas kūrėjas neabejoja, kad jei partnerystės įstatymas būtų buvęs įteisintas, tokios bylos turbūt net nebūtų buvę.
Diskriminacija tarsi įkalina
„Tos pačios lyties šeimos neturi jokių būdų savo santykiams įteisinti, todėl lieka neapsaugotos įvairiose gyvenimo situacijose ir susiduria su diskriminacija. LGBTQ+ asmenys neretai susiduria ir su neapykantos nusikaltimais, tačiau dėl stigmos, baimės ar nepasitikėjimo nesikreipia į teisėsaugos institucijas ir nepraneša apie savo patirtis.
Manau, jog vis dar neratifikuotos Stambulo konvencija užkerta kelią visapusiškai kovoti su smurtu prieš moteris, smurtu artimoje aplinkoje. Nors medikamentinis abortas įteisintas, mano žiniomis, prieiga prie jo išlieka dar vis sudėtinga, o suformuotos aplinkos socialinės normos gali irgi įkalinti. Labai svarbu vaikus nuo mažens ugdyti lytiškumą, atsparumą lyčių stereotipams, įvairiapusiam smurtui, jo prevencijai. Noriu tikėti, kad ši situacija gerėja Lietuvos mokyklose, pats mokydamasis tokios informacijos negavau“, – LRT.lt pasakoja L. Svirplys.
Tokia padėtis, anot menininko, asmenis neretai paverčia savotiškais kaliniais. Būtent šią temą nagrinėja jo performansas „Patys kalti“ ir to paties pavadinimo mados kolekcija.
„Iš tiesų sostinės gatvėmis nuo Seimo iki teismo valandą ėjau apsirengęs vienu iš kolekcijos modelių – savotiška kalinio uniforma. Šiais savo kūriniais lyginu LGBTQ+ kultūrą su įkalinimo įstaigų kultūra, ieškau panašumų ir skirtumų, keliu klausimą, ar LGBTQ+ asmuo Lietuvos visuomenėje yra kalinys, ar ne. Visą kolekciją bus galima išvysti visai netrukus.
Taip pat nagrinėju kaltės temą – žmogus patekęs į įkalinimo įstaigą ir atlikęs bausmę tarsi atperka savo kaltę, o LGBTQ+ asmenys dažnai kalti yra vien dėl to, kad yra. Nors jie nepadarė jokio nusikaltimo, dažnai yra verčiami jaustis taip, lyg būtų nusikaltėliai. Net ir tapę patyčių ar smurto aukomis tarsi yra „patys kalti“, – svarsto kūrėjas.
Daug kam atrodo, jog kad Lietuvoje žmonių požiūris šiuo klausimu keičiasi ir situacija gerėja, atsiranda daugiau tolerancijos, Lukas sako, kad nors jau nuveikta daug puikių dalykų, LGBTQ+ asmenys vis dar kone kasdien susiduria su neapykanta, patyčiomis ir diskriminacija. „LGBTQ+ teisių pažeidimai dažnai siejami su ribojimu reikšti savo tapatybę, meilę, saviraišką.
Diskriminacija mažina žmonių galimybes prisidėti prie visuomenės, darbo rinkos, kultūros ir kitų sričių. Ribojamas talentų, kūrybiškumo ir ekonominio potencialo išnaudojimas. Mano nuomone, jei valstybė ar visuomenė leidžia diskriminuoti vieną grupę, tai sukelia precedentą diskriminuoti ir kitas, taip auga teisinė nelygybė ir gali išplisti į kitas sritis. O tai, mano nuomone, gali rodyti, jog demokratijos sistema susiduria su nestabilumo problemomis“, – mintimis dalijasi kūrėjas.
