Pirmadienį kelyje Kaunas–Vilnius sumaištį sukėlė į automagistralę išbėgę du šernai. Pravažiuojantis automobilio vairuotojas ėmė signalizuoti gyvūnams. Šis incidentas iškėlė klausimą, kaip iš tiesų vairuotojai turėtų elgtis tokiose ir panašiose situacijose. Medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša LRT TELEVIZIJOS laidoje „Svarbi valanda“ teigia, jog svarbiausia nepanikuoti ir nenaudoti garsinio signalo, nes tai galėtų tik pabloginti situaciją.
L. Daukša sako, jog šioje situacijoje reikalinga šalta reakcija. Medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius pabrėžia: svarbu savo veiksmais nesukelti gyvūnams dar daugiau streso.
„Kaip ir kiekviename įvykyje, kai yra pavojus eisme, reikia sustabdyti, dar geriau, kaip ir artėjant prie spūsties ar nelaimingo eismo įvykio, įjungti avarinę signalizaciją ir įspėti kitus eismo dalyvius. Jokiu būdu nereikėtų signalizuoti garsinėmis priemonėmis. Taip sukelsime stresą ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams“, – teigia jis.
Pašnekovas sako, kadangi aptariama situacija įvyko šviesiuoju paros metu, vairuotojas turėjo po truputį lėtėti ir pasirinkęs saugų greitį palydėti gyvūnus į netoli buvusį mišką.
„Yra keliukai, žvėrių atsitraukimo taškai, kur <…> už dviejų trijų minučių buvo galima išlydėti <…> gyvūnus į saugią jiems vietą“, – dalinasi L. Daukša.
Prevencijos turi imtis žmogus
Medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius sako, jog žmonėms prevencijos imtis lengviau.
„Ne žvėrys ateina į miestus, o mes kuriamės ir plečiamės“.
„Aš pabūsiu žvėrių advokatu – žvėrys elgiasi pagal gamtos dėsnius, intuityviai. Kitaip tariant, tai yra ilgalaikis infrastruktūros ir gamtos sąveikos reiškinys, ką mes šiandien turime – aptverti keliai, urbanizuotos teritorijos.
Ne žvėrys ateina į miestus, o mes kuriamės ir plečiamės. Plečiantis ūkinei veiklai, <...> vis mažiau lieka natūralaus gamtovaizdžio gyvūnams ir jie, pakliuvę į tokias pinkles, tikrai labiau stresuoja negu žmonės. Žmonėms pakaktų rekomendacijų, kaip elgtis ir prevencijos.
Žvėrys nepatiria tokių situacijų dažnai, kaip ir šiuo atveju metų su puse amžiaus šernai turbūt pirmą kartą papuolė“, – teigia kalbintas pašnekovas.
Medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius sako, jog susidūrimų su gyvūnais kelyje daugėja, o eismo įvykiai didžiausią grėsmę kelia ir dažniausiai įvyksta tamsiuoju paros metu.
„Per metus turime apie 7 000 tūkstančius atvejų, kai gyvūnai susiduria su automobiliais. Tai yra didelis skaičius ir jis yra augantis. Ir nereikia sakyti, kad tai yra neteisingo valdymo pasekmė – daug kas sako, kad medžiotojai galėtų intensyviau tą daryti. Bet svarbi ir žmonių elgsena tiek gyvenime, tiek eisme“, – sako draugijos direktorius.
Jo teigimu, pavojingiausi mėnesiai yra keturi: gegužė, spalis, lapkritis ir gruodis. Tai yra periodai, kai gyvūnai juda labiausiai, nes poruojasi arba maitinasi.
Jis sako, problemą spręsti padėtų žalieji koridoriai, kurių šiuo metu trūksta.
„Reikia žaliųjų koridorių, kurių mes turime tik keletą. Požeminiai koridoriai neveikia. Mes, kaip laukinės gyvūnijos populiacijos stebėtojai, turime šią išvadą“, – apibendrina pašnekovas.
