nr.22862
Ar esame patriotai? Apie patriotizmo ir nacionalizmo skirtumus,tautiškumą-kaip valstybės suvereną.
Edvardo Kriščiūno argumentai,jog "Jaunoji Lietuva nėra šovinistinė partija.Edmundas Rimša apie tautinės ir valstybinės vėliavų reikšmes.Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas Romualdas Grigas kalba apie būtiną balansavimą tarp tautos atvirumo ir uždarumo kitų valstybių ir tautų kontekste.
Rokiškėno medžio drožėjo, L.Šepkos vardo ir Europos Parlamento premijų laureato V.Jočio kūrybinis portretas.
Rokiškio krašto muziejaus dvarininkų drabužių kolekciją komentuoja muziejaus direktorė Nijolė Šniokienė.
Kas lietuvius išmokė sakyti tostus?Armėnų bendrijos Lietuvoje pirmininkas Olegas Isajevas teigia,jog tostai į Lietuvą atkeliavo iš Užkaukazės.

Etnokultūros ratas. Ar esame patriotai?

Etnokulturos ratas. Ar esame patriotai?

nr.22862
Ar esame patriotai? Apie patriotizmo ir nacionalizmo skirtumus,tautiskuma-kaip valstybes suverena.
Edvardo Krisciuno argumentai,jog "Jaunoji Lietuva nera sovinistine partija.Edmundas Rimsa apie tautines ir valstybines veliavu reiksmes.Lietuvos mokslu akademijos narys ekspertas Romualdas Grigas kalba apie butina balansavima tarp tautos atvirumo ir uzdarumo kitu valstybiu ir tautu kontekste.
Rokiskeno medzio drozejo, L.Sepkos vardo ir Europos Parlamento premiju laureato V.Jocio kurybinis portretas.
Rokiskio krasto muziejaus dvarininku drabuziu kolekcija komentuoja muziejaus direktore Nijole Sniokiene.
Kas lietuvius ismoke sakyti tostus?Armenu bendrijos Lietuvoje pirmininkas Olegas Isajevas teigia,jog tostai i Lietuva atkeliavo is Uzkaukazes.

Ar esame patriotai?  Rokiskeno medzio drozejo, L.Sepkos vardo ir Europos Parlamento premiju laureato V.Jocio kurybinis portretas.  Rokiskio krasto muziejaus dvarininku drabuziu kolekcija.

Ar esame patriotai?  Rokiškėno medžio drožėjo, L.Šepkos vardo ir Europos Parlamento premijų laureato V.Jočio kūrybinis portretas.  Rokiškio krašto muziejaus dvarininkų drabužių kolekcija.

nr.22862
Apie medžioklę senovėje ir dabar, archeologinius radinius,bylojančius,jog lietuviai vis dėlto  ne žemdirbių,
o medžiotojų tauta -  pasakoja VU archeologijos katedros dėstytojas Algimantas Merkevičius.Olimpinio aukso medalio laimėtoja  Daina Gudzinevičiūtė ir jos tėvas Vytautas Gudzinevičius  kalba  apie iš kartos į kartą perduodamas medžioklės tradicijas.
Lietuviškojo botanikos sodo po atviru dangumi kūrėjas Henrikas Gudavičius apie etnokultūros prigimtį  ir  galimybes ją puoselėti mūsų dienomis.Pavyzdys-jo patriarchalinis ūkis Liškiavoje.
Kokiais batais avėjo lietuviai? Turtingųjų,miestelėnų ir kaimo žmonių apavo istoriją pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus skyriaus vedėja Elvyra Lazauskienė ir Meilutė Peikštenienė.

Etnokultūros ratas. Apie medžioklę senovėje ir dabar

Etnokulturos ratas. Apie medziokle senoveje ir dabar

nr.22862
Apie medziokle senoveje ir dabar, archeologinius radinius,bylojancius,jog lietuviai vis delto  ne zemdirbiu,
o medziotoju tauta -  pasakoja VU archeologijos katedros destytojas Algimantas Merkevicius.Olimpinio aukso medalio laimetoja  Daina Gudzineviciute ir jos tevas Vytautas Gudzinevicius  kalba  apie is kartos i karta perduodamas medziokles tradicijas.
Lietuviskojo botanikos sodo po atviru dangumi kurejas Henrikas Gudavicius apie etnokulturos prigimti  ir  galimybes ja puoseleti musu dienomis.Pavyzdys-jo patriarchalinis ukis Liskiavoje.
Kokiais batais avejo lietuviai? Turtinguju,miestelenu ir kaimo zmoniu apavo istorija pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus skyriaus vedeja Elvyra Lazauskiene ir Meilute Peiksteniene.

nr.22862  Kas mes esame,gal medziotoju tauta?  Lietuviskojo botanikos sodo po atviru dangumi kurejas Henrikas Gudavicius apie etnokulturos prigimti.  Kokiais batais avejo lietuviai?(reportazas is muziejaus)

nr.22862  Kas mes esame,gal medžiotojų tauta?  Lietuviškojo botanikos sodo po atviru dangumi kūrėjas Henrikas Gudavičius apie etnokultūros prigimtį.  Kokiais batais avėjo lietuviai?(reportažas iš muziejaus)

nr. 27220

Laidoje pažintys su dailininke R. Raudonaitiene iš Domeikavos ir ūkinininkais Barzdeniais iš Kupiškio rajono.

TC 11:00:00 Vinjetė "Tikros istorijos".
TC 11:00:18 Kalėdinės vitrinos. Laisvės alėjos vaizdai pakaitomis su dailininkės Rūtos Raudonaitienės tapybos darbais.
TC 11:01:20 Kauno meno galerija "Slenkstis" Pardavėja Liucija kalba apie R. Raudonaitienę, kurios darbai yra galerijoje. Jos ir kitų autorių paveikslai.
TC 11:02:52 Rūta ir sūnus paauglys tapo savo namuose Domeikavoje, pasakoja apie tėvo dovanotą jo jaunystės smuiką. Tikėjosi, kad susidomės muzika.
TC 11:04:05 Tapo, pasakoja apie šį pomėgį, bedarbystę, atsitiktinius darbus.
TC 11:07:08 R. Raudinaitienės tapybos darbai.
TC 11:08:00 Moters užimtumo centro darbuotoja Ilona Katiliūtė apie Rūtos vidinį sušvytėjimą, atsispindintį paveiksluose. Ji labai aktyvi, bet pažeidžiama.
TC 11:10:20 Rūta tapo, už kadro žurnalistė Nijolė Baronienė skaito jos eiles.
TC 11:10:58 Skirtukas "Tikros istorijos".
TC 11:11:30 Juozo Barzdenio iš Kupiškio rajono įvairaus amžiaus fotografijos. Už kadro apie  jo pergyventus du pasaulinius karus, tremtį. Dabar Juozui 92 metai.
TC 11:11:50 Juozas dainuoja, žmona Aldona ir anūkė klauso. A. Barzdenienė  pasakoja apie šokius jaunystėje, pažintį su Juozu, vedybas, bendrą gyvenimą su 16 metų jaunesniu vyru. Jis labai mėgsta dainuoti vienas.
TC 11:15:19 Juozas dainuoja apie šienapjūtę. Aldona sako, kad jis dirba sunkius ūkio darbus.
TC 11:16:30 Barzdeniai eina per kiemą, jų laukai.
TC 11:17:12 Sūnus Ričardas su žmona ir vaikais. Pasakoja apie tėvo charakterį, ką iš jo paveldėjo. Žmona Lidija kalba apie mažus vaikus, turimą karvių fermą.
TC 11:18:50 Lidija ir Ričardas šeria karves, paršelius. Lidija kalba apie sunkiai prognozuojamą perspektyvą ūkininkaujant, kainas, rinką.
TC 11:24:26 LRT 2000.

Tikros istorijos. Dailininkė R. Raudonaitienė iš Domeikavos ir ūkinininkai Barzdeniai iš Kupiškio rajono.

Tikros istorijos. Dailininke R. Raudonaitiene is Domeikavos ir ukinininkai Barzdeniai is Kupiskio rajono.

nr. 27220

Laidoje pazintys su dailininke R. Raudonaitiene is Domeikavos ir ukinininkais Barzdeniais is Kupiskio rajono.

TC 11:00:00 Vinjete "Tikros istorijos".
TC 11:00:18 Kaledines vitrinos. Laisves alejos vaizdai pakaitomis su dailininkes Rutos Raudonaitienes tapybos darbais.
TC 11:01:20 Kauno meno galerija "Slenkstis" Pardaveja Liucija kalba apie R. Raudonaitiene, kurios darbai yra galerijoje. Jos ir kitu autoriu paveikslai.
TC 11:02:52 Ruta ir sunus paauglys tapo savo namuose Domeikavoje, pasakoja apie tevo dovanota jo jaunystes smuika. Tikejosi, kad susidomes muzika.
TC 11:04:05 Tapo, pasakoja apie si pomegi, bedarbyste, atsitiktinius darbus.
TC 11:07:08 R. Raudinaitienes tapybos darbai.
TC 11:08:00 Moters uzimtumo centro darbuotoja Ilona Katiliute apie Rutos vidini susvytejima, atsispindinti paveiksluose. Ji labai aktyvi, bet pazeidziama.
TC 11:10:20 Ruta tapo, uz kadro zurnaliste Nijole Baroniene skaito jos eiles.
TC 11:10:58 Skirtukas "Tikros istorijos".
TC 11:11:30 Juozo Barzdenio is Kupiskio rajono ivairaus amziaus fotografijos. Uz kadro apie  jo pergyventus du pasaulinius karus, tremti. Dabar Juozui 92 metai.
TC 11:11:50 Juozas dainuoja, zmona Aldona ir anuke klauso. A. Barzdeniene  pasakoja apie sokius jaunysteje, pazinti su Juozu, vedybas, bendra gyvenima su 16 metu jaunesniu vyru. Jis labai megsta dainuoti vienas.
TC 11:15:19 Juozas dainuoja apie sienapjute. Aldona sako, kad jis dirba sunkius ukio darbus.
TC 11:16:30 Barzdeniai eina per kiema, ju laukai.
TC 11:17:12 Sunus Ricardas su zmona ir vaikais. Pasakoja apie tevo charakteri, ka is jo paveldejo. Zmona Lidija kalba apie mazus vaikus, turima karviu ferma.
TC 11:18:50 Lidija ir Ricardas seria karves, parselius. Lidija kalba apie sunkiai prognozuojama perspektyva ukininkaujant, kainas, rinka.
TC 11:24:26 LRT 2000.

Laidoje pazintys su dailininke R. Raudonaitiene is Domeikavos ir ukinininkais Barzdeniais is Kupiskio rajono.

Laidoje pažintys su dailininke R. Raudonaitiene iš Domeikavos ir ūkinininkais Barzdeniais iš Kupiškio rajono.

nr.14986 - 01
Kapaviečių tvarkymas: senosios ir naujosios tradicijos.

Apie kapinių teritorijų plėtimąsi, kapaviečių pavertimą tvirtovėmis, kapo reikšmę istoriniu požiūriu pasakoja Kultūros ir meno instituto bendradarbė Vida Girininkienė ir skulptorius Stanislovas Kuzma.
Lietuvių liaudies buities muziejaus architektas Ruslanas Aranauskas, gintarinių amuletų meistras, pasakoja apie archeologinius radinius iš akmens, amuletų reikšmę, pastangas atgaivinti senąją tradiciją.
Kleboniškių kaimo vėjo malūno istoriją pasakoja Egidijus Prascevičius, Daugyvenės kultūros muziejaus direktorius.
Meistrė iš Japonijos Matsuyama Kokei aiškina ikebanos tradicijas.

Etnokultūros ratas. Kapaviečių tvarkymas: senosios ir naujosios tradicijos

Etnokulturos ratas. Kapavieciu tvarkymas: senosios ir naujosios tradicijos

nr.14986 - 01
Kapavieciu tvarkymas: senosios ir naujosios tradicijos.

Apie kapiniu teritoriju pletimasi, kapavieciu pavertima tvirtovemis, kapo reiksme istoriniu poziuriu pasakoja Kulturos ir meno instituto bendradarbe Vida Girininkiene ir skulptorius Stanislovas Kuzma.
Lietuviu liaudies buities muziejaus architektas Ruslanas Aranauskas, gintariniu amuletu meistras, pasakoja apie archeologinius radinius is akmens, amuletu reiksme, pastangas atgaivinti senaja tradicija.
Kleboniskiu kaimo vejo maluno istorija pasakoja Egidijus Prascevicius, Daugyvenes kulturos muziejaus direktorius.
Meistre is Japonijos Matsuyama Kokei aiskina ikebanos tradicijas.

Kapavieciu tvarkymas: senosios ir naujosios tradicijos. Gintariniu amuletu meistras. Kleboniskiu kaimo vejo maluno istorija . Meistre is Japonijos aiskina ikebanos tradicijas.

Kapaviečių tvarkymas: senosios ir naujosios tradicijos. Gintarinių amuletų meistras. Kleboniškių kaimo vėjo malūno istorija . Meistrė iš Japonijos aiškina ikebanos tradicijas.

nr.27294 - 01
Laidoje apžvelgiami svarbiausi šio šimtmečio pradžios įvykiai pasaulyje ir Lietuvoje: I-asis Pasaulinis karas, lietuviškos spaudos draudimas, Didysis Seimas 1905-aisiais ir jo reikšmė politiniame šalies gyvenime. Mokslo ir technikos istorikas Libertas Klimka pasakoja apie civilizacijos apraiškas Vilniuje, pirmąją elektrinę. Gražina Jurgelevičiūtė - geriamojo vandens laboratorijos viršininkė kalba apie senąją  vandentiekio siurblinę. Daktaras,Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Egidijus Motieka pasakoja apie Didįjį Seimą. Istorikas Antanas Kulakauskas apie sostinės gyventojų tautinę ir socialinę sudėtį, mokslo ir meno draugijas, prisimenami svarbesni kultūrinio gyvenimo įvykiai ir asmenybės ( J.Basanavičius, Petras Vileišis, M.K.Čiurlionis ir kt.).
Filmuotoje medžiagoje:  XX a.pradžios Vilniaus vaizdai: Gedimino pilis, Katedra, pirmoji elektrinė, Halės turgus, geležinkelio stotis, pirmoji vandens siurblinė, bažnyčios, miesto gatvės.
Fotografijose: Didžiojo Seimo nariai, M.K.Čiurlionis su žmona Sofija, Vilniaus senamiesčio gatvės.

Laiko ženklai. Didysis Seimas 1905m.

Laiko zenklai. Didysis Seimas 1905m.

nr.27294 - 01
Laidoje apzvelgiami svarbiausi sio simtmecio pradzios ivykiai pasaulyje ir Lietuvoje: I-asis Pasaulinis karas, lietuviskos spaudos draudimas, Didysis Seimas 1905-aisiais ir jo reiksme politiniame salies gyvenime. Mokslo ir technikos istorikas Libertas Klimka pasakoja apie civilizacijos apraiskas Vilniuje, pirmaja elektrine. Grazina Jurgeleviciute - geriamojo vandens laboratorijos virsininke kalba apie senaja  vandentiekio siurbline. Daktaras,Tarptautiniu santykiu ir politikos mokslu instituto docentas Egidijus Motieka pasakoja apie Didiji Seima. Istorikas Antanas Kulakauskas apie sostines gyventoju tautine ir socialine sudeti, mokslo ir meno draugijas, prisimenami svarbesni kulturinio gyvenimo ivykiai ir asmenybes ( J.Basanavicius, Petras Vileisis, M.K.Ciurlionis ir kt.).
Filmuotoje medziagoje:  XX a.pradzios Vilniaus vaizdai: Gedimino pilis, Katedra, pirmoji elektrine, Hales turgus, gelezinkelio stotis, pirmoji vandens siurbline, baznycios, miesto gatves.
Fotografijose: Didziojo Seimo nariai, M.K.Ciurlionis su zmona Sofija, Vilniaus senamiescio gatves.

Laidoje apzvelgiami svarbiausi sio simtmecio pradzios ivykiai pasaulyje ir Lietuvoje.

Laidoje apžvelgiami svarbiausi šio šimtmečio pradžios įvykiai pasaulyje ir Lietuvoje.

Nijolė Adomėnaitė ir Dmitrijus Dolininas - kinematografininkai iš Sankt Peterburgo. Pokalbis apie jų gyvenimą ir kūrybą, sukurtų filmų fragmentai. Scenarijaus autorius ir laidos režisierius Juozas Javaitis.

Kūrybos metas. Kinematografininkai N.Adomėnaitė ir D.Dolininas

Kurybos metas. Kinematografininkai N.Adomenaite ir D.Dolininas

Nijole Adomenaite ir Dmitrijus Dolininas - kinematografininkai is Sankt Peterburgo. Pokalbis apie ju gyvenima ir kuryba, sukurtu filmu fragmentai. Scenarijaus autorius ir laidos rezisierius Juozas Javaitis.

nr.1442 - 01
Laidoje pasakojama apie Žemaitijoje išlikusias medines koplyčias, rūpintojėlius, šventųjų skulptūras. Vietiniai gyventojai prisimena, kaip sovietmečiu slėpė ir saugojo šias tautos meno vertybes. Medžio drožėjai Regina ir Justinas Jonušai jau daug metų drožiantys šventųjų skulptūras, koplytstulpius pasakoja, kad jų darbo tikslas tęsti praeities tradicijas, perduoti jas ateities kartoms.

Tikros istorijos.  Prakalbintas medis. Žemaitija

Tikros istorijos.  Prakalbintas medis. Zemaitija

nr.1442 - 01
Laidoje pasakojama apie Zemaitijoje islikusias medines koplycias, rupintojelius, sventuju skulpturas. Vietiniai gyventojai prisimena, kaip sovietmeciu slepe ir saugojo sias tautos meno vertybes. Medzio drozejai Regina ir Justinas Jonusai jau daug metu droziantys sventuju skulpturas, koplytstulpius pasakoja, kad ju darbo tikslas testi praeities tradicijas, perduoti jas ateities kartoms.

Laidoje pasakojama apie Zemaitijoje islikusias medines koplycias, rupintojelius, sventuju skulpturas.Vietiniai gyventojai prisimena, kaip sovietmeciu slepe ir saugojo sias tautos meno vertybes

Laidoje pasakojama apie Žemaitijoje išlikusias medines koplyčias, rūpintojėlius, šventųjų skulptūras.Vietiniai gyventojai prisimena, kaip sovietmečiu slėpė ir saugojo šias tautos meno vertybes

Nr. 27412
Laidoje pasakojama apie daugelį metų dirbusia antrąja kino režisiere Reginą Vosyliūtę. Ji dėl darbo atsiskė visko, tačiau laiminga, jog teko dirbti su žymiausiais Lietuvos kino režisieriais, aktoriais, ne vieną jų atrado ir atvedė į kino pasaulį. Režisierė dalijasi prisiminimais apie darbą, santykius, bendravimą, - ko taip pasiilgsta vienatvės valandėlėmis dabar, gyvendama su vyru dailininku Vaclovu Kaminsku Juodkrantėje.

Kūrybos metas. Moteris, kuri rėdosi žaliai. Kino režisierė R.Vosyliūtė

Kurybos metas. Moteris, kuri redosi zaliai. Kino rezisiere R.Vosyliute

Nr. 27412
Laidoje pasakojama apie daugeli metu dirbusia antraja kino rezisiere Regina Vosyliute. Ji del darbo atsiske visko, taciau laiminga, jog teko dirbti su zymiausiais Lietuvos kino rezisieriais, aktoriais, ne viena ju atrado ir atvede i kino pasauli. Rezisiere dalijasi prisiminimais apie darba, santykius, bendravima, - ko taip pasiilgsta vienatves valandelemis dabar, gyvendama su vyru dailininku Vaclovu Kaminsku Juodkranteje.

Scenarijaus autores ir laidos rezisieres Janinos Lapinskaites prasimanymai ir tiesa apie rezisiere Regina Vosyliute ir dailininka Vaclova Kaminska.

Scenarijaus autorės ir laidos režisierės Janinos Lapinskaitės prasimanymai ir tiesa apie režisierę Reginą Vosyliūtę ir dailininką Vaclovą Kaminską.

nr.27294 - 02
Pirmojo pasaulinio karo dienos Lietuvoje.
Politinės, ekonominės, socialinės jo pasekmės. Okupantų veiksmai mūsų krašto teritorijoje: mūšiai ir siekimas įsitvirtinti, statant strateginius objektus. Lietuvos Nepriklausomybės akto paskelbimas, Vokietijos kapituliacija, pirmosios Lietuvos vyriausybės sudarymas ir kariuomenės kūrimasis.
Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus skyriaus vedėjas Arvydas Pociūnas pasakoja apie Kauno tvirtovės, II-ojo forto šturmą, karinių įgulų ir pabūklų išdėstymą.
Dr. Vytautas Viršilas tiltų ekspertas pasakoja apie Kaniūkų, Alytaus tiltus, kuriuos pastatė rusai, vokiečių nutiestą geležinkelį Skuodas - Priekulė.
Henrikas Kebeikis, kelių statybos specialistas, kalba apie aukščiausio ir ilgiausio Lietuvoje Lyduvėnų tilto statybą.
Signatarų namų direktorė Gražina Černiauskienė apie nuomones dėl valstybės valdymo formos, išsivadavus iš vokiečių okupacijos.
Dr.Raimondas Lopata,  VU tarptautinių santykių ir politinių mokslų instituto direktorius,  apie Rytų frontą.
Istorikas Antanas Kulakauskas apie Vokietijos kapituliaciją, Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą, pirmąją Vyriausybę.
Stefanija Ladigaitė, vieno pirmųjų Lietuvos savanorių  Kazio Ladigos sesuo, prisimena apie savanorius, kariuomenės kūrimąsi.
Filmuotoje medžiagoje:  I - ojo pasaulinio karo vaizdai Vilkaviškyje ir Kybartuose. Vilhelmo III-ojo apsilankymas Vilniuje.
Aukščiausio ir ilgiausio Lyduvėnų tilto (medinio ir metalinio) statyba.
Fotografijose: Kauno tvirtovės ir II-ojo forto šturmas,sugriauta Kunigų seminarija. Pirmieji savanoriai, kariuomenės kūrimosi pradžia.

Laiko ženklai. Vokiečių statyti tiltai

Laiko zenklai. Vokieciu statyti tiltai

nr.27294 - 02
Pirmojo pasaulinio karo dienos Lietuvoje.
Politines, ekonomines, socialines jo pasekmes. Okupantu veiksmai musu krasto teritorijoje: musiai ir siekimas isitvirtinti, statant strateginius objektus. Lietuvos Nepriklausomybes akto paskelbimas, Vokietijos kapituliacija, pirmosios Lietuvos vyriausybes sudarymas ir kariuomenes kurimasis.
Kauno Vytauto Didziojo karo muziejaus skyriaus vedejas Arvydas Pociunas pasakoja apie Kauno tvirtoves, II-ojo forto sturma, kariniu igulu ir pabuklu isdestyma.
Dr. Vytautas Virsilas tiltu ekspertas pasakoja apie Kaniuku, Alytaus tiltus, kuriuos pastate rusai, vokieciu nutiesta gelezinkeli Skuodas - Priekule.
Henrikas Kebeikis, keliu statybos specialistas, kalba apie auksciausio ir ilgiausio Lietuvoje Lyduvenu tilto statyba.
Signataru namu direktore Grazina Cerniauskiene apie nuomones del valstybes valdymo formos, issivadavus is vokieciu okupacijos.
Dr.Raimondas Lopata,  VU tarptautiniu santykiu ir politiniu mokslu instituto direktorius,  apie Rytu fronta.
Istorikas Antanas Kulakauskas apie Vokietijos kapituliacija, Lietuvos nepriklausomybes paskelbima, pirmaja Vyriausybe.
Stefanija Ladigaite, vieno pirmuju Lietuvos savanoriu  Kazio Ladigos sesuo, prisimena apie savanorius, kariuomenes kurimasi.
Filmuotoje medziagoje:  I - ojo pasaulinio karo vaizdai Vilkaviskyje ir Kybartuose. Vilhelmo III-ojo apsilankymas Vilniuje.
Auksciausio ir ilgiausio Lyduvenu tilto (medinio ir metalinio) statyba.
Fotografijose: Kauno tvirtoves ir II-ojo forto sturmas,sugriauta Kunigu seminarija. Pirmieji savanoriai, kariuomenes kurimosi pradzia.

Pirmojo pasaulinio karo dienos Lietuvoje.   Politines, ekonomines, socialines jo pasekmes.

Pirmojo pasaulinio karo dienos Lietuvoje.   Politinės, ekonominės, socialinės jo pasekmės.

Nr.27307 - 03
Jolanta Valeikaitė. Lietuvos baleto šokėjos, gyvenančios ir dirbančios Vokietijoje, portretas.
Šiandien nieko nestebina lietuvių menininkų pastangos įsitvirtinti pasaulio kultūros rinkoje, surasti palankiausias sąlygas savo kūrybinei raiškai. Tačiau prieš dešimtmetį iš tėvynės išvykstančius menininkus suprato nedaugelis. Apie tai laidos autorės ir režisierės Dalios Kutavičienės pokalbis su balerina Jolanta Valeikaite.Šokėja prisimena savo vaikystę, baleto trauką, didelį norą šokti, gerų rezultatų siekį jau M.K.Čiurlionio meno mokykloje.Jolanta Valeikaitė šiuo metu Pekine stato choerografo
Xin Peng Wango baletus, Igorio Stravinskio "Šventąjį pavasarį" ir "Kontrastus" pagal Sergejaus Prokofjevo muziką. Lietuvoje pasirodo nedažnai, prieš dešimtmetį išvažiavo į Vokietiją, ten įtemptai ir sunkiai dirba. Laidos filmavimo metu atvyko šokti į Lietuvos baleto 75 - mečio jubiliejinį koncertą.
TC 11:00:23 Jolanta Valeikaitė užkulisiuose prieš pasirodymą scenoje.
TC 11:03:03 Choreografas iš Rusijos Vladimiras Vasiljevas(rusų klb.). Pasisakymas apie baleto šokėją Jolantą Valeikaitę.
TC 11:05:07 Mergaičių repeticija Vilniaus baleto mokykloje.
TC 11:07:20; TC 11:22:04 J.Valeikaitės debiutas 1981 m. (archyvinė j.b.medžiaga).
TC 11:16:22 Jolanta Valeikaitė savo bute Vilniaus senamiestyje.
Vaizdas pro langą.
Jolanta Valeikaitė šoka spektaklių ir kompozicijų fragmentuose:
Low Version choreografija Xin Peng Wango;
"Trys seserys" - choreografija V.Panovo;
"Sentimentalus valsas" - choreografija V.Vasiljevo;
"Pas deu deux" - choreografija Xin Peng Wango;
"Madam Bovari" - choreografija M.Šenono.

Kūrybos metas. Judesyje skambanti muzika... Baleto šokėja J.Valeikaitė

Kurybos metas. Judesyje skambanti muzika... Baleto sokeja J.Valeikaite

Nr.27307 - 03
Jolanta Valeikaite. Lietuvos baleto sokejos, gyvenancios ir dirbancios Vokietijoje, portretas.
Siandien nieko nestebina lietuviu menininku pastangos isitvirtinti pasaulio kulturos rinkoje, surasti palankiausias salygas savo kurybinei raiskai. Taciau pries desimtmeti is tevynes isvykstancius menininkus suprato nedaugelis. Apie tai laidos autores ir rezisieres Dalios Kutavicienes pokalbis su balerina Jolanta Valeikaite.Sokeja prisimena savo vaikyste, baleto trauka, dideli nora sokti, geru rezultatu sieki jau M.K.Ciurlionio meno mokykloje.Jolanta Valeikaite siuo metu Pekine stato choerografo
Xin Peng Wango baletus, Igorio Stravinskio "Sventaji pavasari" ir "Kontrastus" pagal Sergejaus Prokofjevo muzika. Lietuvoje pasirodo nedaznai, pries desimtmeti isvaziavo i Vokietija, ten itemptai ir sunkiai dirba. Laidos filmavimo metu atvyko sokti i Lietuvos baleto 75 - mecio jubiliejini koncerta.
TC 11:00:23 Jolanta Valeikaite uzkulisiuose pries pasirodyma scenoje.
TC 11:03:03 Choreografas is Rusijos Vladimiras Vasiljevas(rusu klb.). Pasisakymas apie baleto sokeja Jolanta Valeikaite.
TC 11:05:07 Mergaiciu repeticija Vilniaus baleto mokykloje.
TC 11:07:20; TC 11:22:04 J.Valeikaites debiutas 1981 m. (archyvine j.b.medziaga).
TC 11:16:22 Jolanta Valeikaite savo bute Vilniaus senamiestyje.
Vaizdas pro langa.
Jolanta Valeikaite soka spektakliu ir kompoziciju fragmentuose:
Low Version choreografija Xin Peng Wango;
"Trys seserys" - choreografija V.Panovo;
"Sentimentalus valsas" - choreografija V.Vasiljevo;
"Pas deu deux" - choreografija Xin Peng Wango;
"Madam Bovari" - choreografija M.Senono.

Pazintis: Vokietijoje gyvenanti ir dirbanti Lietuvos baleto sokeja Jolanta Valeikaite: gyvenimas ir kuryba; spektakliu ir kompoziciju, kuriuose soka J.Valeikaite,   fragmentai; choreografo V.Vasiljevo pasisakymas apie sokeja.

Pažintis: Vokietijoje gyvenanti ir dirbanti Lietuvos baleto šokėja Jolanta Valeikaitė: gyvenimas ir kūryba; spektaklių ir kompozicijų, kuriuose šoka J.Valeikaitė,   fragmentai; choreografo V.Vasiljevo pasisakymas apie šokėją.

nr.7688
Laidoje apžvelgiamas tragiškai žuvusio poeto, eseisto, žurnalisto Vaidoto Daunio gyvenimo ir kūrybos kelias. Prisiminimais apie šią neeilinę asmenybę dalijasi šeimos
nariai, artimieji, draugai, pedagogai: Vita Braziulienė, Živilė Abrazevičienė, Joana Daunienė, Raimonda Daunienė,  Algis Jakštys, Edmundas Kelmickas, Valdemaras Kukulas, Stasė Lapinskienė. Atskleidžiami charakterio ir kūrybos bruožai, pasaulėžiūra, visuomeninė ir kultūrologinė veikla.K ūrėjo idėjas ketina tęsti V.Daunio žmona, planuojanti įkurti Vaidoto vardo mokyklą, kurioje vyrautų humanistinės idėjos.
Laidoje skaitomos V.Daunio poezijos ir eseistikos ištraukos.

Tikros istorijos.  Vaidotas Daunys

nr.7688
Laidoje apzvelgiamas tragiskai zuvusio poeto, eseisto, zurnalisto Vaidoto Daunio gyvenimo ir kurybos kelias. Prisiminimais apie sia neeiline asmenybe dalijasi seimos
nariai, artimieji, draugai, pedagogai: Vita Braziuliene, Zivile Abrazeviciene, Joana Dauniene, Raimonda Dauniene,  Algis Jakstys, Edmundas Kelmickas, Valdemaras Kukulas, Stase Lapinskiene. Atskleidziami charakterio ir kurybos bruozai, pasauleziura, visuomenine ir kulturologine veikla.K urejo idejas ketina testi V.Daunio zmona, planuojanti ikurti Vaidoto vardo mokykla, kurioje vyrautu humanistines idejos.
Laidoje skaitomos V.Daunio poezijos ir eseistikos istraukos.

Laidoje apzvelgiamas tragiskai zuvusio poeto, eseisto, zurnalisto Vaidoto Daunio gyvenimo ir kurybos kelias

Laidoje apžvelgiamas tragiškai žuvusio poeto, eseisto, žurnalisto Vaidoto Daunio gyvenimo ir kūrybos kelias

Nr.27307 - 02.
Mindaugas Baužys - Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto šokėjas. Pokalbio metu atskleidžiamas pašnekovo kūrybinis portretas. M.Baužys pasakoja apie koncertus, šokėjo  kūrybinę pradžią ir karjerą balete, sugebėjimą išsiveržti iš kordebaleto, prisimena  reikšmingiausius solinius vaidmenis.
TC 10:31:30 M.Baužio repeticija. Atspindys veidrodyje.
TC 10:37:00 M.Baužys grimuojasi.
Fragmentai iš spektaklių:
TC 1037:13 Pas de deux  iš A.Adamo baleto "Žizel".
TC 10:39:16 Scena iš choreografo Xin Peng Wango spektaklio "Kontrastai" pagal S.Prokofjevo muziką.
TC 10:45:46 M.Teodorakis "Graikas Zorba" - finalinis šokis "Sirtakis".
TC 10:50:24 D.Aubero "Klasikinis Pas de deux". Šoka Mindaugas Baužys ir Rusijos Didžiojo teatro balerina Marijana Ryžkina.

Kūrybos metas. Gyvenimas veidrodyje. Lietuvos baleto solistas M.Baužys

Kurybos metas. Gyvenimas veidrodyje. Lietuvos baleto solistas M.Bauzys


Nr.27307 - 02.
Mindaugas Bauzys - Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto sokejas. Pokalbio metu atskleidziamas pasnekovo kurybinis portretas. M.Bauzys pasakoja apie koncertus, sokejo  kurybine pradzia ir karjera balete, sugebejima issiverzti is kordebaleto, prisimena  reiksmingiausius solinius vaidmenis.
TC 10:31:30 M.Bauzio repeticija. Atspindys veidrodyje.
TC 10:37:00 M.Bauzys grimuojasi.
Fragmentai is spektakliu:
TC 1037:13 Pas de deux  is A.Adamo baleto "Zizel".
TC 10:39:16 Scena is choreografo Xin Peng Wango spektaklio "Kontrastai" pagal S.Prokofjevo muzika.
TC 10:45:46 M.Teodorakis "Graikas Zorba" - finalinis sokis "Sirtakis".
TC 10:50:24 D.Aubero "Klasikinis Pas de deux". Soka Mindaugas Bauzys ir Rusijos Didziojo teatro balerina Marijana Ryzkina.

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto sokejas Mindaugas Bauzys: pokalbis apie koncertus, kurybine pradzia ir karjera balete, sugebejima issiverzti is kordebaleto, reiksmingiausiu soliniu vaidmenu prisiminimai. Spektakliu, kuriuose soka M.Bauzys, fragmentai. Scenarijaus autore ir laidos rezisiere Dalia Kutaviciene.

Kūrybos metas. Gyvenimas veidrodyje. Lietuvos baleto solistas M.Baužys


Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto šokėjas Mindaugas Baužys: pokalbis apie koncertus, kūrybinę pradžią ir karjerą balete, sugebėjimą išsiveržti iš kordebaleto, reikšmingiausių solinių vaidmenų prisiminimai. Spektaklių, kuriuose šoka M.Baužys, fragmentai. Scenarijaus autorė ir laidos režisierė Dalia Kutavičienė.

Ieškokite audiovizualinio turinio LRT archyvuose

Visos prekės